Tekstas originaliai spausdintas antrajame žurnalo „Protagonistas“ numeryje. Žurnalą nemokamai galite skaityti čia. Fizinę žurnalo kopiją galite įsigyti čia.

Šį tekstą norėčiau pradėti nuo rekomendacijos neskaityti šio pristatymo. Rimtai. Jei mėgstate išties rimtą mokslinę fantastiką, geriau nueikite į artimiausią knygyną ir nusipirkite šią knygą per daug nesukę galvos ir neatsukę į save knygos nugarėlės. Garantuoju, kad nepasigailėsite. Tokios mano rekomendacijos priežastis pakankamai paprasta – pats šią knygą nusipirkau aklai. Tikiu, kad skaitant „Trijų kūnų problema“ (angl. – „Three Body Problem“) ir nežinant, ko gali tikėtis jau sekančiame puslapyje, tokią literatūrą tik pagerina. 

Prieš keletą mėnesių Lietuvos fantastikos mėgėjų Facebook’o grupėje keli jos nariai pakartotinai pasidalino teiginiu, kad „Trijų kūnų problema“ – tai vienas geriausių mokslinės fantastikos romanų per keletą pastarųjų metų. Dar daugiau, knygą 2008-aisiais metais parašė parašė Kinijos pilietis Liu Cixin, kuris akimirksniu tapo tikru fenomenu savo šalyje. Tik 2014-aisiais metais šis romanas buvo išverstas į anglų kalbą, o autorius apipiltas fantastinės (ir ne tik fantastinės) literatūros apdovanojimais. Kinų autorių literatūros, o ypač fantastikos, man dar nebuvo tekę skaityti, tad tokios motyvacijos man pakako, todėl tikiuosi, kad to pakanka ir jums…

Progą išsamiau pakalbėti apie šią knygą man suteikė gana netikėta žinia, kad leidykla „Kitos Knygos“ jau pasiruošė lietuviškajam šio romano leidimui, kurį vertė Saulius Tomas Kondrotas. Negana to, žinios, kad neplanuojama apsiriboti tik pirmąja šios trilogijos dalimi, o pats autorius parašė specialią pratarmę lietuviškam leidimui, išties džiugina. Bravo!

Taigi trumpai apie siužetą, jei mano rekomendacijos nesidomėti apie knygą papildomai jums nerūpi. „Trijų kūnų problema“ – tai romanas, kurį galime bandyti kategorizuoti kaip detektyvą, tačiau tai nebūtų visiškai tikslu. „Trijų kūnų problema“ veiksmas šokinėja laike, nors pagrindinė siužeto linija seka dabartyje gyvenantį nanotechnologijų mokslininką Wang Miao, kuris įsivelia į tikrą paslapčių verpetą. Visame pasaulyje pastebimas netikėtas savižudybių pagausėjimas mokslininkų tarpe, o tai priverčia sunerimti pasaulinės valdžios organus. Šie užverbuoja Wang Miao tapti jų sąjungininku ir iš vidaus išsiaiškinti tokių netikėtų įvykių priežastis.

Štai su tokiu knygos aprašymu aš dar sutikčiau, tačiau tai kokiomis eilutėmis knygą pristato oficialūs šaltiniai, mano galva, išduoda per daug istorijos vingių ir sugadina dalį knygos siurprizų… Nors prie paskutinio sakinio prikibti negaliu.

Kinijoje vyksta Kultūrinė revoliucija. Tuo metu slaptas karinis dalinys ieško nežemiškų civilizacijų ir siunčia signalus į kosmosą  Mirštančios planetos gyventojai pagauna signalą ir ruošiasi atakuoti Žemę. O Žemėje formuojasi įvairių grupuočių – vienos jų ketina kovoti su galimais užkariautojais, o kitos ruošiasi sutikti ateivius svetingai ir padėti jiems pakeisti senąjį pasaulį nauju. Neregėto užmojo ir įžvalgumo šiuolaikinės mokslinės fantastikos šedevras. 

Sakiau…

Kaip jau tikriausiai supratote, „Trijų kūnų problema“ nėra labai lengvas laisvalaikio skaitinys, bet galiu užtikrinti, kad be galo įdomus. Man ypač patikusi šios knygos savybė – turtingas mokslas. Neretai nauji mokslinės fantastikos žanro kūriniai pametą mokslinę dalį, tačiau „Trijų kūnų problema“ šiuo nusikaltimu neapkaltinsi. Net pats būdamas prisiekęs astrofizikos entuziastas, turėjau ne kartą padėti knygą į šalį tam, kad galėčiau patikrinti vienokį ar kitokį mokslinį faktą. Ir čia tik tie reti atvejai, kai autorius patingėjo į veikėjų lūpas įdėti visą paskaitą apie tam tikrą fizikinį reiškinį ar loginį procesą. O, patikėkite manimi, tokių vietų knygoje netrūksta…

Apskritai, visa pirmosios knygos tema verčia kvestionuoti… mokslą. Kiek iš tiesų pažengęs mūsų mokslas? Kur link judame toliau? Ką tikimės pasiekti tokiu pavojingu greičiu vystydami savo civilizaciją ir technologijas? Kaip į visa tai „įsipaišo“ elementarus žmogiškumas ir, ar žmonija gali išspręsti savo pačių sukeltas problemas?

Žinoma, tokie klausimai patinka ne visiems ir šiek tiek apsunkina skaitymą, tačiau mane ši knyga kažkuria prasme gražino į tuos laikus, kai vartydavau kurį nors storą Žiulio Verno romaną. Kaip ir Žiulis Vernas, Liu Cixin savo neįtikėtiną fantastinę istoriją įvilko į storą ir be galo šiltą mokslo rūbą bei sukūrė knygą, kuri yra nejaukiai tikroviška. Na, bent jau pirmoji šios trilogijos dalis.

Mano šaltiniai teigia, kad sekančios dvi šios serijos knygos yra kiek kitokios, tačiau tuo įsitikinti pats dar nespėjau. Įsitiknsiu šią žiemą, kviečiu pamėginti įsitikinti ir jus. O už pirmą serijos dalį žemai lenkiuosi prieš autorių.

Kovo atnaujinimas: seriją jau perskaityta, o tęsiniai puikūs!

Jei patiko toks turinys, paremkite Protagonisto Patreon!