Teksto autorius: Dovydas Skrodenis
Tekstas originaliai spausdintas žurnale „Protagonistas“, 2 numeris, 2019 žiema. Visą žurnalą nemokamai internetu galite skaityti čia.


Prieš keletą dešimtmečių besėdint ir bežiūrint į vyresnįjį brolį ir seserį galvojau, kodėl jie žiūri TV serialus? Kodėl jie taip noriai pasineria į fikcinius kivirčus, domisi personažais, ir net už namų sienų aptarinėja nebūtas televizijos serialo „peripetijas“. Buvau įsitikinęs, kad bėgant laikui serialų kūrėjai išsikvėps ir nepajėgs pasiūlyti išties įtraukiančių istorijų. Klydau… Šiandien serialai sugeba įsisprausti, net ir į labai užimtų žmonių dienotvarkę. Jie lydi žmones į darbą, iš darbo, į atostogas, padeda turiningai praleisti laisvalaikį ar tiesiog užmušinėti ilgas minutes laukiant eilėse. Serialų dabar tiek daug, kad darosi sunku atsirinkti, kuris vis dėl to yra verčiausias mano brangaus laiko. To laiko tikrai vertas „Rick and Morty“ – išskirtinė animacija suaugusiems.

Kai esi „didelis“ ir apsuptas galybės nepažįstamų žmonių, prasitarti apie animacinį serialą yra tolygu pradėti viešą savo paties intervenciją, kurios metu net nespėjus pasiaiškinti būsi pasmerktas nepažįstamųjų. Nesakau, kad visi žmonės tokie (mano aplinkoje tokių tikrai netrūksta), tačiau iki pat šios dienos daugelis suaugusiųjų neranda sąlyčio taškų tarp animacijos ir suaugusiųjų gyvenimo. Ir šiuo atveju klysta jie. Vieni paauglystę leido su tokiais animaciniais serialais kaip „Byvis ir Tešlagalvis“, kiti su „Pietų Parkas“, treti su „Simpsonai“, o štai dabartinė karta savo laiką leidžia prie ekranų, kuriuose šmėžuoja išprotėjęs ir beveik visuomet girtas mokslininkas su geraširdžiu anukėliu pašonėje. Kartu šis tendemas vadinamas Riku ir Morčiu.

Prieš beveik šešetą metų už Atlanto debiutavęs „Rick and Morty“ iškart sulaukė ypatingo dėmesio. Pagrindinėmis populiarumo priežastimis tapo kiek neįprastas žanras, kokybiškas juodas humoras bei spalvingi serialo veikėjai. Tačiau esu įsitikinęs, kad bent trys ketvirtadaliai žiūrovų nė velnio nesuprato nei pusės to, apie ką šis serialas, nors su mielu noru galėtų peržiūrėti bet kurią seriją dar ne vieną kartą.

Iš tiesų, kad ir kaip komiškai atrodytų pats serialas, jis nėra toks kvailas ir labai glaudžiai siejasi su šiai dienai žinomomis fizikos ir astronomijos mokslų tiesomis. Taip pat, tam tikros „Rick and Morty“ scenos yra įkvėptos kultinių amerikietiškų filmų ir serialų, tad paprasti mirtingieji vargiai gali iš pirmo karto atskirti tam tikras scenas ir sieti jas su epizodais iš prieš 30 metų sukurto filmo. „Rick and Morty“ kūrėjai šiose senose istorijose įžiūrėjo kažką daugiau ir nusprendė perteikti tam tikras scenas savaip. Iš pirmo žvilgsnio „Rick and Morty“ gali priminti filmą „Atgal į ateitį“, tik vietoje rimto mokslininko ir kelionių laiku, mes tapatinamės su keistu, nihilistinių pažiūrų girtuokliu Riku, kuris su savo anūku Morčiu keliauja po įvairias alternatyvias dimensijas bei planetas.

Ko gero labiausiai išskirtinė „Rick and Morty“ savybė – sprendžiamas egzistencijos prasmės klausimas. Serialo autoriai meistriškai išreiškia būties ir gerovės klausimus buitinėse situacijose naudodamiesi įvairiais hiperbolizuotais personažais. Kol vieni serialo veikėjai stengiasi pakeisti savo niūrią ir monotonišką tikrovę, kiti su ja susitaiko ir tikina, kad visi poelgiai yra niekiniai, o gyvenimo prasmė neegzistuoja. Serialo autoriai Dan Harmon ir Justin Roiland neslepia, kad kurdami „Rick and Morty“ rėmėsi garsiojo vokiečių filosofo F.W. Nietzsche bei prancūzų filosofo A.Camus mintimis apie pasyvų ir aktyvų nihilizmą bei žmonių paskirtį gyvenime.

Serialo veiksmo sūkuryje nuolat atsiduria du veikėjai – Rikas ir Mortis. Rikas – nutrūktgalvis mokslininkas, nihilistinių pažiūrų propaguotojas, kuris viską stengiasi pagrįsti faktais ir mokslu. Vienoje serialo serijoje jis bandė įrodyti velnio egzistavimą ir jį pagauti, kitoje įsikūnijo į agurką (PICKLE RICK!!!) kad išvengtų šeimos terapijų, dar kitoje ieškojo Dievo ir jo nerado, sumenkino meilės prasmę, nes įvardijo ją kaip tiesiog cheminių reakcijų visumą ir panašiai. Už savo darbelius Rikas yra vienas ieškomiausių žmonių visoje galaktikoje, todėl jam nuolat tenka suktis iš nepavydėtinų situacijų.

Jam į pagalbą (dažniausiai ne savo noru) ateina anūkas Mortis, kuris nuolat tampa Riko išdaigų atpirkimo ožiu. Mortis nuo savo obels t.y. savo senelio nuriedėjo labai toli. Jis nuolat galvoja apie egzistencijos prasmę, ieško atsakymų į įvairius moralinius klausimus, tačiau labai greitai būna užtildytas šaltos Riko logikos. Taip pat paraleliai rodomas Morčio tėvų ir jo sesers gyvenimas, – jie ramiai gyvena savo žmogiškoje kasdienybėje ir sprendžia įprastas žmogiškas problemas. Žinoma tik iki tol, kol nepasirodo Rikas ir nesugriauna kasdienės tvarkos perkeldamas veiksmą į vis naujas dimensijas, kuriose galioja neįprastos taisyklės. Kiekviena nauja „Rick and Morty“ serija praplečia vaizduotės horizontus, nes kad ir kokius keistus pasaulius kuriate savo galvoje, šiame seriale beveik visuomet liksite nustebinti…

„Rick and Morty“ sėkmė prie ekranų kasmet pritraukia vis daugiau žiūrovų, kurie nekantriai laukia naujų serialo serijų. Po trečiojo sezono pabaigos kilo daug klausimų, ar išvysime daugiau tarpdimensinių kelionių, tačiau po ilgos tylos ir lapkritį pasirodžiusio ketvirtojo sezono jau aišku – pasiektas susitarimas su leidėjais garantuos žiūrovams ne mažiau nei 70 naujų serijų.

Galima sakyti, kad „Rick and Morty“ skirtas tikrai ne pilkai žiūrovų masei. Tačiau serialas nepaliks abejingų. Tai animacija, kuri tau patinka, arba ne. Tarpinio varianto čia nėra. Nėra jokių išimtinių serijų. Arba tu aklai pasineri į visiškai „nurautus“ nuotykius, arba prisijungi prie tų žmonių, apie kuriuos rašiau savo teksto pradžioje. O tokių žmonių vis mažiau…

„Rick and Morty“ franšizė žaibiškai išplito visame pasaulyje. Tikriausiai, ne veltui beveik 300 tūkstančių žmonių šiam serialui skyrė aukščiausią įvertinimą. Šiuo metu „Rick and Morty“ užima 12-ą „IMDb“ TV reitingo lentelės vietą – aukščiausią, kurią kada nors pasiekė animacija.