Kaip įsivaizduotumėte tobulą visuomenę? Ar visi, kas prasikalto, gauna pelnytą bausmę? O gal ateityje neliko vietos nusikaltimams?

Tekstas originaliai spausdintas žurnale „Protagonistas“, 2 numeris, 2019 žiema. Visą žurnalą nemokamai internetu galite skaityti čia.

Autorė: Violeta Pročkytė

Mokslinė fantastika yra neatsiejama nuo visuomenės problemų. Nuo pat pirmųjų istorijų ir pasakojimų apie ateivius iš kitų planetų buvo gvildenamos rasizmo, izoliacijos ir kitos opios temos, apie kurias ne visada drįstame garsiai pasisakyti. Ir nors galima teigti, kad mokslinės fantastikos ištakos literatūroje, šiais laikais šį žanrą galime sutikti ir kitur – filmuose, TV serialuose ir žaidimuose. Priemonės pasikeitė, bet esmė išliko.

Japonų animacija (toliau ją vadinkime mažiau lokalizuotu vardu, anime) yra žinoma dėl savo fantastiškų veikėjų, painių siužetų ir specifinio piešimo stiliaus. Vakaruose anime išpopuliarėjo per pastarąjį dešimtmetį, tačiau šalia spalvingų ir įtraukiančių pasakojimų yra ir rimtesnė anime pusė, nevengianti kontraversiškų idėjų. Dažnai anime siekia išprovokuoti kokią nors reakciją, pateikia amžiaus aktualijas arba tiesiog skatina žiūrovą išeiti iš savo komforto zonos.Vienas tokių kūrinių sujungiantis anime tradicijas ir mokslinę fantastiką, yra „Psycho-Pass“

Trumpai apie siužetą

„Psycho-Pass“, kaip ir daugelio šiuolaikinių mokslinės fantastikos istorijų veiksmas vyksta ateityje. Čia darniai susilieja technologija ir mums taip gerai pažįstamas kasdienis gyvenimas. Tačiau ateities Japonija turi vieną išskirtinę savybę – čia nebėra nusikaltimų. Na, bent jau ne tokiu mastu, kaip mes esame įpratę. Už tai galima dėkoti Sibyl sistemai – šis technologinis stebuklas skaičiuoja visos šalies piliečių nusikalstamumo koeficientą ir taiko atitinkamas bausmes prasižengusiems ar netrukus prasižengsiantiems.

Būtent tokioje visuomenėje užaugo ir pagrindinė „Psycho-Pass“ veikėja Akane Tsunemori. Norėdama padėti žmonėms, ji įsidarbina specialiose policijos pajėgose ir taip susiduria su kita visuomenės puse. Akane paskiriama į būrį, kurį sudaro keletas pareigūnų (Akane ir Nobuchika Ginoza) bei grupė nematomų nusikaltėlių (Shinya Kōgami, Tomomi Masaoka, Shūsei Kagari, Yayoi Kunizuka). Nematomi nusikaltėliai yra žmonės, kuriuos Sibyl atskyrė nuo visuomenės dėl padidėjusio nusikalstamumo koeficiento – arba tarnauji policijoje, arba esi įkalinamas.

Ši dinamiška veikėjų grupė imasi spręsti epizodinius nusikaltimus, kuriems Sibyl neužkirto kelio. O siužetui įsibėgėjant ima aiškėti, kad tai nėra pavieniai nusikaltimai ir juos visus jungia vienas organizatorius – pagrindinis anime antagonistas Shōgo Makishima. Taip prasideda katės ir pelės žaidimas tarp policijos ir „Psycho-Pass“ blogiečio.

Tobulos visuomenės problemos

Varomoji „Psycho-Pass“ jėga, Sibyl sistema, buvo sukurta su geriausiais ketinimais. Ši technologija turėjo padėti Japonijos vyriausybei geriau vertinti gyventojų gabumus ir nurodyti jiems tinkamą karjerą – tarsi kokia futuristinė kalbanti skrybėlė iš Hario Poterio, kuri vertina įgūdžius ir parenka tinkamiausią kelią. Tačiau sistema pasirodė galinti atlikti daugiau funkcijų. Laikui bėgant, Sibyl buvo integruota į kitas vyriausybės veiklas, o pagrindine jų tapo vidaus apsauga.

Sibyl remiasi skaičiavimais, tačiau kad ji veiktų be trūkumų, Japonija buvo priversta imtis drastiškų veiksmų. Pirma, iš šalies buvo pašalinti visi piliečiai, kurie galėtų trikdyti sistemą. Tarp jų buvo žurnalistai, dėstytojai, kritikai ir panašių socialinių grupių atstovai. Sibyl šalyje įvedė naują tvarką – distopinį, autoritarinį režimą. Japonija taip pat visiškai uždarė savo sienas. Šalis tapo separatistinė, į ją negalima nei atvykti, nei iš jos išvykti.

Šioje naujoje santvarkoje svarbiausias nusikalstamumo koeficientas, kuris sudaromas dalinai remiantis žmogaus psichine būsena. Jei žmogus planuoja nusikaltimą, koeficientas pakyla. Tas pats nutinka, jei jo mintys pasuka tamsesniais nei įprasta keliais. Tiesiog būk geras, galvok apie saulytes bei vaivorykštes ir galėsi gyventi ramiai.

Tačiau net ir Sibyl iki tobulumo dar toli. Bene geriausias to pavyzdys sutinkamas pačioje serialo pradžioje. Akane ir komanda atsiliepia į iškvietimą – moterį pagrobė ir laiko įkaite. Sibyl šioje situacijoje randa du žmones, kuriuos reikia „neutralizuoti“ – pagrobėją, kurio koeficientas aukštas, ir auką, kurios skaičiai didesni, nei įprastinė norma. Žinoma, kiekvienam aišku, kad moteris patyrė sukrėtimą ir tikrai nėra dėl nieko kalta, tačiau sistema vadovaujasi šalta logika ir fiksuoja ją kaip potencialią nusikaltėlę. Čia matematika kertasi su empatija.

Ir tai tik viena iš Sibyl keliamų problemų. Negalima paneigti, kad sistema iš tiesų padėjo sumažinti nusikaltimų skaičių. Tačiau tai daroma prevencijos būdu, kaip paliūdytų pagrindinės veikėjų komandos narys Kagari. Jam buvo penkeri, kai pirmą kartą pakilo jo nusikalstamumo koeficientas. Pagal galiojančias taisykles, jis buvo uždarytas į reabilitacijos centrą, iš kurio turėjo būti išleistas, vos tik jo skaičiai nukris. Kagari savo kailiu patyrė, kad Sibyl sistema įtraukia žmogų į uždarą ratą. Reabilitacijos centre surinkti įvairūs žmonės – jų nusikalstamumo koeficientas didesnis negu norma. Tarp keturių sienų jų psichinė būsena dar labiau susidrumsčia, taigi jų reabilitacijos laikas vis ilgėja. Vienintelis būdas išeiti į laisvę yra prisidėti prie policijos pajėgų, kuriose potencialūs nusikaltėliai tarsi nemokama darbo jėga.

Ateities Japonijoje policijos funkcija yra reaguoti į iškvietimus, kuriuos užfiksuoja Sibyl. Kitaip tariant, policija tapo pasyvi. Kai svajojame apie ateities policiją, daugelis tikriausiai įsivaizduoja Teisėją Dredą arba net Robokopą. Deja, šiuos neapdainuotus, kulkas dykai dalinančius didvyrius pakeitė žmonės, kuriems galvoti nereikia. Sibyl nusprendžia, kas kaltas, o policija tik paspaudžia pistoleto gaiduką. Bet tai nutiko ne todėl, kad pareigūnai noriai pasidavė. Tomomi Masaoka, vienas iš Akane komandos narių, buvo detektyvas prieš įvedant Sibyl. Dirbo jis gerai, bet vietoje padėkos medalių, sistema jam suteikė nematomo nusikaltėlio statusą. Psichinė būsena priklauso nuo emocijų ir viskas, kas negatyvu, ją veikia. Geras detektyvas gilinasi į priežastis kad geriau suprastų motyvus. Sibyl tai draudžia, nes gilintis į nusikaltimo aplinkybes lygu tapti savotišku nusikaltimo bendrininku.

„Psycho-Pass“ visuomenėje žmogaus socialinė padėtis gali būti sunaikinta akimirksniu. Ir tai ne visada priklauso nuo pačio asmens. Vienas pagrindinių veikėjų Shinya Kōgami dirbo specialiose policijos pajėgose, visai kaip Akane. Tačiau kai vienas jo komandos narių žuvo, Kōgami nusikalstamumo koeficientas pakilo, nes būtent jis rado žuvusio partnerio kūną. Žmogiška reakcija ir šokas pasmerkė pareigūną, ir atėmė iš jo elementarias žmogiškas teises.

Sibyl sistema atsakinga ir už kitą radikalų pokytį ateities visuomenėje. Žmonės, kurie tokioje sistemoje pasiryžta nusižengti, nesirenka smulkių nusikaltimų. Jie supranta, kad už bet kokį prasižengimą jų laukia bausmė, taigi nusikaltimų svoris išauga. „Psycho-Pass“ narpliojami nusikaltimai yra sunkūs, nes tik dėl tokių verta rizikuoti savo laisve. Tačiau ir šią riziką galima apeiti. Sibyl yra technologinis pasiekimas, taigi natūralu kad žmonės pasisuko į tą pačia technologiją siekdami apgudrauti sistemą. Viename iš epizodų, žmogus dėvintis specialų šalmą viduryje baltos dienos brutaliai užmušė moterį. Susirinkusi minia galėjo tik pasibaisėjusi stebėti, kaip nusikaltėlis laisvai vaikšto tarp jų. Šalmas buvo ne tik priedanga, kad niekas jo nepažintų, bet ir prietaisas, kuris leidžia simuliuoti neutralų koeficientą. Sibyl, vienintelė ir pagrindinė šalies gynėja, šio nusikaltėlio nemato. O policija, kuri priklausoma nuo sistemos, padėti taip pat negali.

Tai veda prie kito ateities visuomenės trūkumo: minios imuniteto ir jo pažeidimo. Sibyl sukūrė visuomenę, kuri remiasi ne tik savikontrole, bet ir pasitikėjimu, kad visi visuomenės nariai laikysis tų pačių taisyklių. Tačiau, jei kas nors nusižengia, ypač viešoje vietoje, visų liudininkų nusikalstamumo koeficientas išauga, ir jie turi stengtis greitai jį sumažinti, kitaip gali būti nubausti. Vienos iš Akane bylos metu, grupė žmonių buvo paimti įkaitais. Jų akivaizdoje pagrobėjai užmušė žmogų, vėliau – ir pareigūnę, kuri norėjo jiems padėti. Įkaitai buvo paleisti, bet jų koeficientas dėl patirtos traumos buvo toks aukštas, kad Sibyl pažymėjo juos kaip nusikaltėlius, o specialioji policija juos nušovė. Šiuo atveju, antagonistas pergudravo Sibyl, o policijos pajėgos, aklai sekančios kompiuterio nurodymus, turėjo pulti civilius.

Ir lyg to būtų negana, technologija nėra vienintelis Sibyl priešas, o biologija taip pat atlieka svarbų vaidmenį. „Psycho-Pass“ vaizduojamame pasaulyje yra žmonių, kurių fiziologinė būsena padaro juos nematomus Sibyl. Būtent toks individas yra ir pirmo sezono antagonistas Shōgo Makishima. Jo koeficientas nei kyla nei krenta, o Sibyl į jį nekreipia dėmesio. Makishima yra laikomas asimptomatiniu asmeniu, kuris gali daryti ką tik nori, ir sistema jo nenubaus. Tokių asmenų egzistavimas kelia pavojų visos sistemos gyvavimui, bet Sibyl kūrėjai geriau ignoruoja tokius piliečius ir palieka juos laisvėje, nes pripažinus jų kaltę reikėtų pripažinti ir Sibyl netobulumą, kas nuo šios sistemos priklosomoje visuomenėje ypač nepriimtina.

Asmeninis įspūdis

Negaliu išvengti subjektyvumo, nes „Psycho-Pass“ ypač mėgstu. Viskas, nuo dizaino iki ateities vizijų vaizduojamų seriale neturi analogų, tačiau didžiausią įspūdį paliko puikiai atskleistos veikėjų motyvacijos. Esu pratusi tokias veikėjų charakterizacijas rasti video žaidimuose, kurie ne tik turi daugiau būdų perteikti savo istorijas, bet ir suteikia žaidėjui galimybę susitapatinti. Šiuo atžvilgiu „Psycho-Pass“ mane maloniai nustebino – nuoširdžiai palaikiau pagrindinius veikėjus ir kartais nuoširdžiai pritardavau antagonisto reiškiamoms mintims.

„Psycho-Pass“ yra vienintelė mano matyta anime, kuri nepateikia tiesmukiško gėrio ir blogio konflikto. Čia viskas turi sluoksnius. Sibyl iš tiesų yra gerą deranti technologija, kurią ilgainiui žmonės ėmė netinkamai išnaudoti. Makishima tikrai yra maniakas, kurį reikia sustabdyti, bet jo veiksmai turi žmogiškas priežastis ir kartais jo logika pralenkia net pagrindinių veikėjų motyvacijas.

Ar verta žiūrėti „Psycho-Pass“?

Jei jums patinka mokslinė fantastika, ir nesate nusistatę prieš anime formatą, tuomet tikrai rekomenduoju pažiūrėti bent vieną epizodą. Nors tai senas kūrinys, tačiau jame gvildenamos problemos vis dar aktualios šiandien. „Psycho-Pass“ turėtų nenuvilti ir tų, kuriems patinka su teisėsauga susijusios istorijos. Noras gyventi saugiai visiems instinktyvus, tačiau dykai nedalinamas. Būtent laisvės kainą ir aptaria „Psycho-Pass“.

Tai anime, priverčianti susimąstyti, tačiau neapsunkinanti žiūrovo. Priklausomai nuo jūsų požiūrio taško, tai gali būti istorija apie policininkų nuotykius siekiant sučiupti nusikaltėlius futuristineje Japonijoje, arba aktuali visuomenės kritika: daugelis tikriausiai pasvajojame apie tobulą pasaulį, tačiau rečiau aplanko mintis, kiek tokia ateitis gali atsieiti.

Originalus scenarijus, puikus veikėjų įgarsinimas užtikrino „Psycho-Pass“ sėkmę tiek Japonijoje, tiek vakaruose, tad tai gali tapti puiki dingstis susipažinti su šiuo žanru. Šiuo metu epizodus galite žiūrėti Funimation svetainėje, Netflix ir Crunchyroll platformose.

5 „Psycho-Pass“ faktai

  1. „Psycho-Pass“ franšizę sudaro trys anime sezonai, keturi filmai, manga, dviejų tomų novelė ir epizodinis video žaidimas.
  2. „Psycho-Pass“ buvo sukurtas specialiai televizijai. Manga ir kitos adaptacijos pasirodė vėliau.
  3. „Psycho-Pass“ veikėjų dizainus kūrė Akira Amano, žinoma dėl „Reborn!“ serijos.
  4. „Psycho-Pass“ protagonistai turi tamsias arba neutralias spalvas, nes ryškaus kolorito buvo nurodyta vengti (ryškios spalvos simbolizuoja “laisvamanius nusikaltėlius”).
  5. Šis kūrinys yra uždraustas Kinijoje.
Patiko šis įrašas? Paremk mus Patreon platformoje!