Autorius: Toxis

Po Ilgos pertraukos nusprendžiau atgaivinti knygų kampelį. Po nemažo pasikeitimo karjeroje, žaidimams laiko liko žymiai mažiau, todėl apžvalgoms kol kas tiesiog nėra medžiagos. Tiesa pasakius literatūrinėje erdvėje irgi vyrauja štilius (atėjo re-run’ų laikas), bet kažkoks kaulų smegenyse tupintis jausmas vis nedavė ramybės… Tas jausmas – tai neatsargus pažadas, duotas kažkuriame komentare, apžvelgti  “The First Law”(Pirmasis Įstatymas) trilogiją. Taigi, ilgai nebetempdamas, kad neužimti menamo skaitytojo laiko savo apologijomis pristatau naujausią autorių Knygų Kampelyje – Joe Abercrombie ir jo trijų knygų – “The Blade Itself”, “Before They Are Hanged”, “Last Argument of Kings” trilogiją.

“The First Law” tai tamsi, niūri, fantasy, stipriai persmelkta Europos viduramžių/renesanso laikotarpio kvapu. Trilogija prasideda kai Sandraugai (Union) – renesanso Prancūzija/Italija – ateina negeri laikai.  Šiaurėje, barbarų gentis suvienijęs Bethod‘as (vikingų analogas), kėsinasi atimti Anglando kololoniją, Pietuose bruzda Gurkų(Hiperbolizuotas Vidurio rytų atspindys) imperija, o pati Sandrauga išklerus nuo ilgo taikos periodo su suktais prekybininkais, savo nagus sukišusiais turbūt visur ir papirkusius visus. Paprastus žmones išnaudojančia aukštuomene, gyvenančia tingų ir turtingą gyvenimą ir sunkiai realybėje besiorientuojančiu monarchu.

Taigi, štai tokioje situacijoje esančią Sandraugą randa pagaliau nusprendęs sugrįžti Pirmasis iš Magų – Bayazas. Kad Bayazo yra apsišaukėlis, tai Inkvizitorių vadovui jokių abejonių nekelia, tik štai įrodymus teks surinkti inkvizitoriui Sandui dan Glotkai – 35 metų, praėjusio karo su Gurkais veteranui. Jis, buvęs aukštuomenės pažiba – kardo meistras ir daug žadantis didvyris, patekęs Gurkų kankintojams į rankas dabar atrodo kaip šešiasdešimties, šlubas, vos judantis, su eilėmis išrautais dantimis (kur yra viršuje – nėra apačioje). Gurkai sulaužė jo kūną, sielą ir gyvenimo džiaugsmą, bet geresnio kankintojo sandrauga dar neturėjo.

Bayazo suktumui nėra lygių – tai liudija kompanija kurią jis sumaniai suveda:

-Loganas Devynpirštis (dar žinomas Kruvino Devyniatuko (Bloody Nine) vardu) – Legendinis Šiauriečių kovotojas – gyva legenda,vardas kurio bijo visa šiaurė – bet realybėje nuo žudynių ir savo vardo pavargęs žmogus, prisijungęs prie šio nuotykio todėl, kad daugiau gyvenime nelabai turi ką veikti, o ir tą rekomendavo protėvių dvasios..

-Jezalas dan Lutharas – pasikėlęs turtingos giminės sūnelis nusprendęs tapti kardo meistru, kad pamalonintu savo tėveli ir padaryti įspūdį moterims.

-Ferro Maljinn – keršto ištroškusi buvusi Gurkų vergė, asociali psichopatė.

-Dogmanas – po Logano dingimo išrinktas šiauriečių grupelės vadas, geriausias pėdsekys šiaurėje.

-Pulkininkas Westas – šiaurėje gimęs savo kardu ir užsispyrimu ranguose pakilęs, paprastas vaikinas.

Pati Istorija – ganėtinai įtraukianti, tik, kadangi turi tiek daug skirtingų personažų, kurie ilgai vedami vieni link kitų (prasilenkdami ir vėl susitikdami) knyga pradžioje gali pasirodyti šiek tiek nuobodi. Šis efektas, kai knyga turi keletą skirtingų pagrindinių veikėjų, kurie pradžioje vienas kito nepažįsta – mane labai nervina – nemažai knygų naudoja panašią struktūrą, ir, nors tai labai teigiamai atsiliepia mano miegui (labai lengva padėti knygą į šalį, kai prasideda skyrelis apie visai kitus veikėjus), tai labai trukdo susikaupimui – tik istorija pradeda įgauti pagreitį, ji yra nutraukiama ir peršokama prie absoliučiai nepražystamų veikėju.. Tai lyg pradėti skaityti keletą knygų iš karto, vien tam, kad „pasimėgauti“ neįdomiomis pradžiomis.
Kaip ten bebūtų, pralaužus šią dalį – istorija tampa labai nebloga. Man ypač patiko šiauriečių grupelė, ir Ferro. Glotkos veikėjas – išpildytas tiesiog pasakiškai, tai lyg savo namuose trumpam apgyvendintum bambantį senelį-karo veteraną, kurio iš pradžių nekęstum (ne dėl jo paties, o dėl to, kad jis tave verčia jaustis kaltu, dėl to kad esi sveikas), bet palaipsniui vis geriau ir geriau jį suprastum… Loganas, Ferro, keistasis magu ordinas, Gurkai, viskas susideda į purviną, juodą, kruviną ir stiprią istoriją… kurioje kažko trūksta.

Aš nežinau ko tiksliai trūko. “First Law” – tikrai verta dėmesio serija, bet, ar dėl to, kad skaitydamas ją aš vis dar kentėjau nuo ‘Rothfuss‘o efekto’ (kai visos knygos po kinslayer kronikų man atrodo tokios ‚meh‘),  ar dėl pačios serijos, perskaitęs ją jaučiausi toks.. na, žinot tą jausmą, kai tau bandant nusižiovauti, kažkas sutrukdo – štai taip.  Bet niekaip negaliu pirštu parodyti, kas tiksliai buvo negerai. Spalvingi ir įsimintini herojai – Checked; Gera istorija –checked; Savita nuotaika – cheked. Čia kaip su tuo kinų maisto mitu, kad prisivalgęs už pusvalandžio jautiesi alkanas. Bet nepaisant to – “First Law” seriją drąsiai rekomenduoju visiems tamsos fantasy mylėtojams.

Patiko šis įrašas? Paremk mus Patreon platformoje!