Autorius: Artojas

Susidomėjimą „Need for Speed“ serija praradau gan senai. Tiksliau dabar kai pagalvoju, suprantu, kad gan senai ji man nebeįdomi. Nuo kokių 2003-ųjų kai pasirodė pirmoji Underground dalis. Visas po to pasirodžiusiąs dalis esu bandęs, tai konsolinę, tai PC demo, tai PSP versijas. Bandęs, bet nė vienos jų nežaidęs rimtai.

Greičiausiai tam įtakos turėjo pernelyg stiprios negrų hip-hop’o, darkytos anglų kalbos, pigių blizgučių ir absoliučios beskonybės apraiškos garso takelyje ir žaidimo atmosferoje. Greičiausiai ne menkos įtakos turėjo ir tai, kad visokie filmai apie greitus ir įsiutusius padarė neigiamą įtaką Kauno gezams ir jų nupimpintiems golfukams. Kažkaip savaime neono ir automobilio samplaika man tapo atgrasi. Atgrasi tiek gatvėj, tiek žaidimuose. Todėl labai laukiau Pro Street. Ir nepaisant visų kritikų ar serijos gerbėjų smūgių šiam žaidimui, man Pro Street paliko gerą įspūdį. Turiu jo versiją X360 kurią ketinu ir toliau žaisti. Mano skoniui Pro Street yra geriausias Need For Speed serijos žaidimas pasirodęs per pastaruosius 8 metus.

Bet dabar ne apie senienas. Trumpai apžvelgsiu naujausią žaidimo versija — „Need for Speed: Undercover“. Iškart prisipažinsiu, rimtai į žaidimą neįsigilinau, nebuvo nei laiko, nei tiesą sakant noro. Teko mėginti tiek Next-Gen versiją skirtą PS3 (kuri manau mažai kuo skirsis nuo X360 analogo) ir PSP versiją kuri nuo Next-Gen skiriasi keliais gan pastebimais dalykais.

No need for next gen speed?
Šiaip norint kalbėti ir vertinti naujausią Need for Speed serijos atstovą į šalį reikia padėti kelis dalykus. Visų pirma tai pastarųjų dienų naujienos. Jau po keliolikos minučių su žaidimu aiškėja, kad visos žaidimą (o galbūt ir seriją) ištikusios nesėkmės yra visiškai be reikalo sukartos ant paskutinės žaidimo dalies. Kritikai visiškai „nurašė“ žaidimą, kažkada buvęs arkadinių lenktynių flagmanas, dabar vargiai įveikia 60 procentinių balų ribą. Tai rekordiškai žemas vidurkis ir mano nuomone žaidimas tiesiog nuvertinamas. Kartu su rekordiškai žemais vertinimais atkeliavo ir rekordiškai žemi, lūkesčių nepateisinantys pardavimai. Galų gale pasirodė k****s laikotarpiui būdingi EA šulų pranešimai apie serijos kaipo tokios uždarymą. Kartu su NFS EA ketina palaidoti kelias žaidimų frančizes, bet aš netikiu kad taip nutiks.

Taip pat netikiu, kad žaidimas nevertas tų, taip ir nepasiektų, 70 procentinių balų vidurkio. Visiškai netikiu, kad kritikų vertinimai ir žaidimo pardavimai šiuo atveju turėjo kažką bendro. Apskritai, kritikų, žaidėjų entuziastų ir žaidėjų mėgėjų nuomonė vertinant tokius žaidimus kaip Need for Speed radikaliai skyrėsi. Turiu galvoje tai, kad tokie žaidimai visuomet pateikiami blizgiame popieriuke, kas džiugina casual žaidėjus, o jie generuoja pardavimus. Serijos užnugaris, metai rinkoje ir EA finansai paprastai garantuodavo neblogas apžvalgas.

O žaidėjai entuziastai trolino. Ir turėjo tam teisę. Užtat pats žaidimas tendencingai, jau daugiau nei 8 metai eina prastyn ir praranda identitetą. Šiandien jau niekas nežino kaip turi atrodyti NFS. Niekas nežino ko nori fanai ir kur judėti toliau. Žaidimas sava eiga atkeliavo iki to ką turime šiandien. Čia ir glūdi Undecover nesėkmės priežastis. Ant šios dalies, visi, draugiškai išliejo savo pagiežą už tuos 8, nepateisintų lūkesčių metus. Ai tiesa o pilkosios masės kurios visuomet subalansuodavo situaciją nupirkdamos reikiamą žaidimo kopijų kiekį… Kur dingo pastarosios? Niekur. Jos kaip trotilu užglušinti karosai plūduriuoja paviršiumi, nes tokio pasirinkimo kaip šiemet, žaidimų pramonėje nebuvo niekad. Dėl prastų NFS Undercover pardavimų EA gali kaltinti tik savo planuotojus. Šiuo Kalėdiniu periodu, šis žaidimas, net ir būdamas pasakiškai geras, negalėjo generuoti tokių pardavimų kaip bet kada iki šiol. Drįsčiau spėti, kad NFS startas, kokią antrą vasario savaitę, būtų davęs kur kas geresnių rezultatų.

Kitas dalykas nuo kurio reiktų atsiriboti — nelemti lūkesčiai. Mano atveju tai smalsumo pagimdyti lūkesčiai kurie atsirado dar lankantis Leipcige. Netikėjau aš tada tuo ką man sako, bet buvo labai įdomu. Ypač įdomu buvo tai, kad naujosios žaidimo dalies konceptas sužavėjo keletą kambariuke sėdėjusių, aistringų serijos fanų. Todėl galutinio produkto laukiau su šiokiu tokiu nekantrumu. Norėjau pažiūrėti kas išeis. Pirmuosius įspūdžius, patirtus po žaidimo pristatymo, galite paskaityti games.lt. Įdomu tai, kad žaidimo pristatymui, net ir dabar, priekaištų neturiu. Galutinis produktas nesigavo panašus į tai ko laukiau ar tikėjausi, tačiau faktiškai nė vienas žaidimo elementas neprieštarauja tam, ką išgirdau pristatymo metu.

Next-Gen +
Plačiau apie žaidimo versijos PS3 konsolei teigiamus bruožus.

Tri-City. Miestas ir jame esančios trąsos. Labai patiko. Viskas. Žaidimo aplinka labai primena CSI-Miami filmo vaizdus. Daug saulės, veidrodžių, ypač kontrastingas dangus. Važinėti miestu labai miela ir malonu, tikrai yra į ką paganyti akis. Pirmą syki po ilgos pertraukos radau vietų į kurias įvažiavęs gerokai nustembi. Kelios ankstesnės serijos dalys tokių vietų kažkaip stokojo. Šioje vietoje viskas būtų super jei ne techniniai ir siužetiniai nesklandumai.
• HD Engine. Tipo vairavimo varikliukas kuriam buvo suteiktas HD (Heroic Driving) pavadinimas. Iš pradžių vairavimo pojūčiai man labai nepatiko, bet pasirodo tereikėjo šiek tiek laiko apsipratimui. Ilgainiui tikrai pajunti, kad iš pažiūros palaidas ir arkadinis valdymo modelis turi savotiškų perliukų. Galima justi išcentrinės jėgos poveikį, smagu atlikinėti staigius posūkius ir mikliai suvaldyti dramatiškai čiuožiantį automobilį. Bendrai paėmus, važiavimo pojūčiai tikrai įdomūs. Labai nustebino žaidimo atsakas į pultelio komandas. Važiuoti automobilių išlaikant stabilų 40mph greitį dabar visiškai paprasta. Automobilis nesidrasko ir nesiveržia į priekį. Prisimenant keletą paskutinių žaidimo dalių, tai serijai visai nebūdingas momentas. Po ilgų dvejonių nutariau priskirti vairavimo pojūčius prie teigiamų savybių, nes patikrinau dar kelis momentus. Skirtingų automobilių vairavimo pojūčius ir važiavimą skirtingomis dangomis. Skirtumai, nors ir labai minimalūs, bet yra. Žodžiu kaip veiksmo žaidimui tikrai neprastai.
• Lenktynių tipai. Yra faktiškai visi lenktynių tipai kuriuos teko matyti paskutinėse keliose dalyse. Žaidėjas gali kautis žiedinėse, žiedinėse nokauto, sprinto rungtyse. Taip pat yra gaudynės su oponentu ar policija, valstijos turto niokojimas ir t.t. Gausa man patiko.

Next-Gen –
• Tri-City. Vėlgi kalbant apie miestą. Kokio velnio reikėjo kurti tokį gražų ir ryškų miestą, jei žaidėjas po jį nevažinės. Teoriškai, jame yra roaming funkcija, kai gali važinėti miestu kiek tinkamas ir kaip tinkamas. Klausimas kam to reikia? Tik patekus į laisvo klajojimo režimą, žaidimas automatiškai siūlo spausti rodyklę žemyn ir įkrauti arčiausiai esančias lenktynes. Kadangi pačiam mieste, apart jo apžiūros nėra kas veikti, dauguma žaidėjų (tarp jų ir aš) automatiškai spaudžia tą nelemtą rodyklę ir keliauja lenktyniauti. Tokiu būdu žaidimas praranda bet kokį pranašumą prieš kitas serijos dalis, kuriose miesto kaipo tokio net nebūdavo. Būdavo tik uždaros trasos ir tiek. Kai per visą studiją neatsiranda žmogaus pajėgaus suvokti, kad jų sukurtame mieste nėr kas veikti ir jis buvo kurtas be reikalo, tai jau problema.
• Kokybė (techninė pusė). Vizualiai miestas atrodo nuostabiai, tačiau kažkas negerai su jo optimizacija PS3 konsolei. Greičiausiai tas pats galios ir X360, nes tiesą sakant neesu matęs nelaginančios NFS versijos šiai konsolei. Realiai erzina du dalykai. Pirma, absoliutus vaizdo glotninimo nebuvimas. Na jau turbūt visi žino, kad tradicinis Anti-Alliasing konsolei yra kalnas į kurį užlipama labai retai. Tačiau žaidimų kūrėjai vaizdo glotninimui noriai naudojo filtrus. Kas įkyrius, kas nelabai, o vaizdelis vis malonesnis akiai. Undercover atveju mieste turime daug, gražių, smulkių detalių. Įtempto veiksmo metu nuo jų skauda akys, nes kiekviena kraštinė ima skraidyt ir tampa ypač laiptuota.
Kitas ypač nemalonus aspektas, tai žvėriškai nukrentantis kadrų kaitos greitis. Tai vyksta dažnai ir labai jaučias. Pastebėjau, kad dažniausiai tai vyksta staigių posūkių metu. Konsolė nesugeba greitai apdoroti už žaidėjo matymo ribų esančių vaizdų, tad bet koks staigesnis manevras sukelia nemenkus trikdžius.
• Siužetas. Viena vertus viskas su siužetu neprastai. Gražiai nufilmuoti intarpai. Yra kažkokia istorija. Nelabai man tai rūpi. Kūrėjai nelabai varginosi mėgindami susieti žaidimą su tuo ką jie vadina istorija. Siužetinės žaidimo detalės pateikiamos filmuotų intarpų pagalba. Filmų kokybė faina, vaidyba irgi skaniai žiūrisi, o štai ryšio jokio. Intarpus sunku susieti tarpusavyje, nekalbant apie jų susiejimą su pačiu žaidimu. Gaunasi kaip ir su miestu. Kokybiška medžiaga yra, bet pagrindo ją domėtis ar kažkaip panaudoti jokio. Tiesa neperseniausiai į svečius pietų buvo užsukęs Lietuviškojo PC Gamer redaktorius. Kažkaip prie maisto tik apie žaidimus kalba ir sukosi, jis NFS žaidė ilgiau ir daugiau, teigia, kad žaidimą įpusėjus siužetas daugiau mažiau randa savo vietą ir kažkokiais būdais sudomina. Galbūt. Bet, kad nusikapanot iki vidurio irgi reik kantrybės.

Next-Gen nei šilta nei šalta
Yra žaidime ir savybių kurios man asmeniškai nei teigiamos, nei neigiamos. Man nuo jų nei šilta, nei šalta.
• Vidinis „Tuning“. Buvo pasirinktas labai keistas formatas. Naujos dalys kaip jau įprasta pateikiamos pakais (street, pro, racing). Perki paką ir turi viską ko reikia motoro upgrade‘ui. Na kaip arkadiniam ar veiksmo žaidimui toks pasirinkimas mano galva yra normalus. Nenormalu tai, kad visiškai nunyko pačių sudėtų dalių derinimas. Seniau jis buvo pakankamai išplėstas tiems, kas to norėjo, tuo tarpu casualai ten paprasčiausiai nekišo nosies. Dabar gi vidinio derinimo elementai apibrėžti niekingais keliais tumbleriais kur gali minimaliai pasirinkti kažkokius nustatymus.
• Išorinis „Tuning“. Mano supratimu gerokai skurdesnis nei tarkim Underground, bet atsirado daugiau Autosculpt galimybių. Greičiausiai vienas kitą atsveria. Nežinau, mane visuomet pilnai tenkino galimybė pakeisti ratus ir automobilio spalvą. Daugiau man nieko nereikia. Tiksliai žinau, kad dažų tipų (Metalic, Gloss, Pearlscent etc.) pasirinkimas yra pakankamas.
• Driving Skills. Sprendimas įdiegti šiokį tokį RPG elementą atrodo visai smagiai. Su kiekvienomis varžybomis auga žaidėjo patirties lygis, kuris kartas nuo karto konvertuojamas į tam tikrų įgūdžių pagerinimą. Turint galvoje tai, kad žaidimas ir taip nėra ypač sudėtingas, palaipsninis jo lengvėjimas tikrai nėra ta savybė kurią galėčiau girti. Peikti irgi neišeina, nes kelti lygį — smagu.
• DI. Dirbtinis intelektas. Šiaip tai jis prastas. Tikrai ne toks kokį žadėjo, bet ir neprastesnis už tą kuris serijoje buvo iki šiol. Esant artimai kovai dirbtinio intelekto valdomi oponentai tikrai agresyviai priešinasi. Bėda ta, kad tokių momentų retai pasitaiko. Paprastai viską lemia arklio galios po kapotu ir žaidėjas arba lyderiauja, arba velkasi kažkur iš paskos. Todėl normaliai įvertinti dirbtinio intelekto gabumų, bent jau man nepavyko. Nemačiau aš jo.

Reziumė
O reziumuojant galiu pasakyti tik tiek, kiek nuspėti galima buvo skaitant tai ką prirašiau aukščiau. Undercover nuvertintas ir išpeiktas nepelnytai. Tai nereiškia, kad jis geras, bet savo žanre jis vis dar vienas geriausių. Daug kas lygina Need for Speed su Burnuot ar Flatout serijos žaidimais, bet tai nėra visiškai teisingas palyginimas. Šiai dienai Need for Speed yra visiškai tarpinis variantas tarp tokių žaidimų kaip Burnuot ir Ridge Racer. Gal tame ir slypi visos serijos sėkmė, net ir tuomet, kai patys žaidimai ėmė pastebimai prastėti. Iš pirmo žvilgsnio Need for Speed turi kalnus alternatyvų, tačiau pažiūrėjus atidžiau, nieko panašaus rinkoje kaip ir nėra.

Jei jau įsigijot Need for Speed Undercover, skaityti neigiamas apžvalgas ir graužtis nagus neverta. Šūdo (pardon my french) jums niekas neįkišo. Tuo noriu pasakyti, kad tikėtis daugiau nei gavote buvo naivu. Tuo tarpu jei žaidimas dar neišbandytas, reikia konstatuoti faktą, kad nieko ypač naujo jame nerasite. Aišku tai priklauso nuo to, kada ir kurią paskutinę NFS dalį teko žaisti. Undercover tikrai netaps tuo žaidimu kuris įsiurbia mėnesiui, bet gali tapti puikiu kamšalu, kai norisi labai neįsitraukiant, kažką smagiai paveikti 10-20 minučių.

P.S.: Buvo atėjęs Kukas ir sakė, kad visus nervina, kad labai ilgus rašau :(. Pirminis planas buvo kartu apžvelgti ir PSP dalį, bet po tokios kritikos planai pasikeitė. Tad apie PSP kitą met.