Autorius: JcDent

Games Workshop mėgsta pinigus, bet bijo rizikos ir pastangų. Todėl numylėti, bet seniausiai numarinti Specialist Games pagaliau mus pasiekia kompiuterinių žaidimų pavidalu. Galų gale, kiek miniatūrų teparduosi žmogui, norinčiam suburti komandą pašlemėkų, nusprendusių pasipelnyti magiško meteorito sunaikintame mieste? Todėl štai mes ir turim „Mordheim: City of the Damned“.

Warhammer Fantasy Senojo Pasaulio Imperija yra didelė, stipri ir magiška Šventosios Romos Imperijos kopija. Ir štai vieną didesnių jos miestų Mordheim sunaikina meteoritas. Ir ne šiaip tai dangaus akmuo, bet dargi toks, kuris sudarytas iš koncentruotos magijos akmens warpstone. Ir štai į miestą ima plūsti samdiniai, mutantai ir žiurkžmogiai, pasiryžę šią medžiagą išnaudoti savo tikslams. Šalia jų prieš siaubingą magiško warpstone įtaką kovoja ir Sigmarui pasišventę vienuolės.

Ir skaičiai, niekada nesibaigiantys skaičiai
Ir skaičiai, niekada nesibaigiantys skaičiai

McoD esmė yra ta pati, kaip ir stalinės versijos. Surinkti tam tikros frakcijos komandą, leistis į nuotykius ieškant warpstone ir kaunantis su kitomis tokiomis komandomis, pasikelti lygius, praturtėti ir išeiti į pensiją/tapti magiškiausiu žiurkžmogiu/mutantu ir panašiai. „Mordheim“ leidžia rinktis iš keturių frakcijų: imperijos samdinių (gerai apsirengusių ir ginkluotų), apsėstųjų kulto (ne taip gerai apsirengusių ir neturinčių šautuvų, bet užtat persismelkusių magija ir beprotybe), žiurkžmogių (tokių klastingų ir greitų, net jei ir pakankamai minkštų) bei vienuolių (kietų, bet nenaudojančių nei lankų, nei šautuvų).

Nelaimė tame, kad konvertuojant žaidimą į PC versiją visa tai buvo apipinta krūva mažų, sunkiai sekamų ir niekam neįdomių rodmenų, O padaryt Warhammer taisykles dar labiau nepatogiom ir nesuprantamom yra talentas. Pasižiūri į tas veikėjų duomenų lenteles ir liūdna pasidaro. Liūdna ir dėl to, kad veikėjai po kievieno mūšio gali gauti įgūdžių taškų, kad jaustų pasiekimą ir progresą, po to jaustųsi geriau ir žaistų daugiau. Tačiau mūšių bus daugybė, tad veikėjai negali stiprėti per daug, tad kiekvienas papildomas taškas prideda keletą procentų prie gynybos, atsparumo ir šiaip neįdomių rodmenų. Kitaip sakant, mausto ir žaidimą kaip tik neįdomiu daro.

Valio, procentai!
Valio, procentai!

Vieninteliai dideli pokyčiai jaučiasi žaidžiant ginklų ir šarvų kombinacijomis, ir tai daugiausiai dėl to, kad jos remia iniciatyvumo rodiklį, o šis nusprendžia kas pirmieji judės mūšio metu. Žiurkžmogiai turi aukštą iniciatyvą, o visokie sunkiai ginkluoti ir šarvuoti žmonės – mažiausią. Tad kyla noras mest tuos šarvus, jie kaip ir stalo žaidime nelabai padeda, ir geriau judėti greičiau ir dažniau. Jei pirmas trenksti priešui į galvą, tai gal ir neprireiks tų šarvų!

Tik štai kovos yra visai nuobodžios ir bedvasės. Dažniausiai du veikėjai stovi vienas prieš kitą ir pagal eiliškumą talžosi. Arba nepataiko trijų 89% smūgių iš eilės, taip pasmerkdami visą mačą. Kovoje nėra nei gražių judesių, nei dinamikos. Dodge ar parry režimu palikti veikėjai gal dar kartais pademonstruoja judesiuką išvengdami ar atremdami ataką. Bet šiaip tai pilkai nuobodu. Net burtai ir galios atrodo labai liūdnai.

Ar magiška galia, ar tiesiog gynybai, ar pasalai ruošiasi, tavo žmogelis skeryčiojas, lyg Sigmaro apreiškimo trenktas
Ar magiška galia, ar tiesiog gynybai, ar pasalai ruošiasi, tavo žmogelis skeryčiojas, lyg Sigmaro apreiškimo trenktas

Nuobodus ir pats pilkasai „Mordheim“, kuriame teks lakstyti. Taip, galima įeiti į beveik kiekvieną namą (griuvėsius) atsitiktinai generuotame žemėlapyje, bet viskas pakankamai vienodai papilkę ir aplipę visokiomis warpstone sukeltomis mutacijomis ar ūgliais. Apskritai, žaidimas atrodo pakenčiamai, bet nieko daugiau. Garsinė pusė yra kiek nuvilianti. Muzika neįsimena, tavo kariai neplepa, ir įgarsinti tik frakcijų ir bendras pasakotojas.

„Mordheim: City of the Damned“ vargu ar sukels tokias žaidėjų simpatijas, kurios išlaikė stalinį variantą gyvą net po produkcijos nutraukimo. Gaila, kad žaidimas neatrodo gyviau ir nesijaučia smagesnis. Gaila, kad kovos sistema yra nuobodesnė nei talžymasis šlapiomis pašluostėmis. Magijos meteoritas ryškiai nukrito į kitą miestą.