Arba kaip žaidžiant „Skyrim“ užmušti drakoną-traukinį šviesos kardu iš „Žvaigždžių karų“.

Tekstas originaliai spausdintas žurnale „Protagonistas“, 3 numeris, 2020 pavasaris. Visą žurnalą nemokamai internetu galite skaityti čia.

Teksto autorius: Rokas Mikutis

Kartais perėjus žaidimą, suteikusį daugybę smagių akimirkų, apima dvejopas jausmas: pasididžiavimas įveikus iššūkį ir liūdesys, kad viskas baigėsi. Slogutis, kuriam nuvyti kito analogiško žaidimo nepakanka, nes… tokių tiesiog nėra (beje, iš karto užbėgsiu įvykiams už akių pranešdamas, kad yra tekstas skirtas PC žaidimų versijoms).

Vieną kartą, labai seniai, už devynių jūrų ir keletos susvilusių kompiuterių, taip nutiko ir man. Esu didelis „The Elder Scrolls“ serijos fanas, todėl kadaise pabaigęs „Skyrim“, beveik puoliau į depresiją: ką, viskas? Vėl 10 metų laukti kitos dalies?! (Dabar aiškėja, kad galbūt ir ilgiau)

Iš tos nevilties aš ir atradau modus: dažniausiai fanų kurtus žaidimo papildymus, kurių sudėtingumo lygis skiriasi dramatiškai. Vienas modas gali tiesiog pakeisti tavo herojaus šarvų spalvą į rožinę, o kitas pridėti nuostabią istoriją su daugybe questų, priešų bei nuo nulio sukurtų neįtikėtinų lokacijų – priklauso nuo moderio patirties, skiriamo laiko ir, dažnai, net piniginės storio: juk modą sukurti trunka nemažai laiko, o gyventi tuo metu kažkaip reikia. 

Taigi, ėmiau eksperimentuoti. Iš pradžių rinkausi vien tik lore friendly (atitinkančius žaidimo istoriją, laikmetį ir t.t.) modus: „pasistačiau“ didžiulę pilį į kurią sutempiau visas požemiuose rastas retenybes, įdiegiau papildomų misijų, praplėčiau pasaulį, apgyvendinau žemes naujomis pabaisomis ir praplėčiau drakonų įvairovę: dabar jie visi skyrėsi savo išvaizda, spalva ir galingumu. Einant laikui to ėmė nepakakti – teko atidaryti nesąmonių kraitelę: visus „Skyrim“ drakonus pakeičiau skraidančiais traukiniais, pats važinėjau su traktoriumi, o jei prireikdavo kokį drakoną nukauti – išsitraukdavau šviesos kardą iš „Žvaigždžių karų“ ir kaip reikiant jam užvoždavau per kaminą ar važiuoklę… Netrukus jau jodinėjau ant „My Little Pony“ personažų apsirėdęs Saurono šarvais ir šaudžiau trolius kalašnikovo automatu. Na, tokia įprasta diena modų mėgėjo pasaulyje.

Žodžiu, paprastų dizainerių bei programuotojų sukurti papildymai gali gerokai pagerinti turimą žaidimą – dažnai net nebūtina laukti kol jį užbaigsite. Jeigu erzina kažkokia detalė ar galvojate, jog tam tikros žaidimo vietos tiesiog prašosi patobulinimo, yra didelis šansas, kad kažkas pagalvojo tą patį, sėdo prie kompiuterio ir sukūrė modą. Jums tereikia nueiti į Nexusmods.com (pagrindinė moderių svetainė), ten užsiregistruoti, susirasti savo žaidimą ir peržvelgti, ką gero jam gali pasiūlyti milžiniška bendruomenė. O ji tikrai milžiniška! Minėtoje svetainėje rasite daugiau nei 240 tūkst. failų skirtų maždaug 900 žaidimų! 

Žinoma, ne visiems žaidimams papildomo turinio pasirinkimas yra vienodas. Karaliauja jau minėtas „The Elder Scrolls V: Skyrim“, kurio originali versija turi daugiau nei 62 tūkstančius modų. Jei prie to dar pridėsime 22 tūkstančius skirtų „Special Edition“ versijai, gausime tikrai įspūdingą kiekį! Nedaug atsilieka „TES IV: Oblivion“ (29 tūkst.) „Fallout New Vegas“ (20 tūkst.), „Fallout 3“ (15 tūkst.) bei „TES III: Morrowind“ (6 tūkst.). Galite lengvai pastebėti, kad visi šie žaidimai yra kompanijos „Bethesda“ kūriniai (išskyrus „Fallout New Vegas“, bet jis sukurtas pagal „Bethesda“ licenciją naudojant „Fallout 3“ „Gamebryo“ variklį) – kompanija ne tik leidžia naudoti modus savo žaidimuose, bet tuo pačiu leidžia įdiegti nemenką jų kiekį tiesiog iš žaidimo („Skyrim“, „Fallout 4“) meniu. Pastarieji modai veikia ir konsolėse. Deja, taip gauti galima tikrai ne viską – norint tikrai didelių pakeitimų teks kapstytis su failais rankiniu būdu arba naudoti kurią nors pagalbinę programėlę, pavyzdžiui, „Mod Organizer“. 

Bet modai, kaip minėjau, neapsiriboja vien „Bethesda“. Pavyzdžiui „The Witcher 3: Wild Hunt“ žaidimui galite rasti daugiau nei 3 tūkstančius papildymų bei pakeitimų. Jeigu norite, galite netgi pakeisti įprastą žaidimo Geraltą serialo žvaigžde Henry Cavill. Aš to nedaryčiau, bet čia, be abejo, yra skonio reikalas. Kaip ir skonio reikalas yra pica su ananasais, ar braškės su majonezu. Beje, turbūt nenustebsite, kad vieni populiariausių modų ir „Bethesda“ žaidimuose ir tame pačiame „The Witcher 3“ yra… nuogybės. Galite nurengti visus herojus, ką norite – padidinti, ką norite – sumažinti, padaryti, kad smagiau šokčiotų, liulėtų einant ir t.t. Manau vaizduotės jums užteks, nes moderiams, kurie tai kuria, vaizduotės ribų, rodos, nėra.

Turbūt dar kyla klausimas, ar Nexusmods.com svetainėje galima rasti visus modus, kurių tik gali reikėti? Tikrai ne. Yra nemažai kūrėjų, kurie nenori būti asocijuojami su šia svetaine ir reklamuojasi kaip stand-alone projektai. Žinoma, jiems yra sunkiau, nes paprastai žmogus eina į „nexusą“ ir nesuka sau galvos – tokiu atveju tavo projektas turi būti daugiau ar mažiau pribloškiančiai neįtikėtinai turbo-siautulingai geras, kad žaidėjas apie jį ką nors apskritai išgirstų. 

Pavyzdžiui, didelį įspūdį man padarė „Diablo 2“ modas „Median XL“. Žaidimas perkurtas iš pagrindų: nauji kiekvieno personažo įgūdžiai, tūkstančiai naujų daiktų, priešų, lokacijų, bosų ir net specialiųjų efektų. Visi seni geimeriai, kurie varvino seilę žaisdami „Diablo 2“, o paskui keikė „Diablo 3“, turėtų nedelsiant nutraukti šio straipsnio skaitymą ir įdiegti šį šedevrą. Pats modas yra nemokamas, bet jums reikės originalaus žaidimo su „Lord of Destruction“ papildymu.

Kitas puikus žaidimų patobulinimo pavyzdys būtų ENB išplėtinys (enbdev.com), kurio pagalba galite pakeisti žaidimo apšvietimą ir atspindžius: krentančius saulės spindulius užstos eglės šakos, vakaro dangus nusidažys realistišku raudoniu, ant žemės kris tikroviški šešėliai, upelio vanduo puikiai atspindės supančią aplinką ir t.t. Daugeliui žaidimų ENB pritaikomas atskirai (dėl skirtingų žaidimų variklių), o įdiegimas nepatyrusiam žaidėjui gali pasirodyti kaip gana sudėtingas procesas. Nepaisant to, rezultatas dažnai būna stulbinantis, todėl pavargti tikrai verta.

Kaip vieną ambicingiausių modų galėčiau išskirti „Skywind“. Tai didžiulis projektas, kuriame „TES III: Morrowind“ (išleistas 2002 m.) yra perkuriamas naudojant „TES V: Skyrim“ (išleistas 2011 metais) variklį. Noriu pabrėžti, kad tai nėra atskiras projektas, o būtent modas: tam, kad „Skywind“ veiktų, reikės turėti įdiegtą „Morrowind“. Projektas yra milžiniškas, kūryba trunka jau daugelį metų, o galo iki šiol nesimato. Tiesa, kūrimo procesą gerokai pristabdė idėjinio projekto lyderio merginos mirtis, darbai buvo sustoję ilgiems mėnesiams, daugelis manė, kad tuo viskas ir baigsis, bet dabar viskas vėl juda į priekį: kūrėjai reguliariai skelbia filmukus apie nuveiktus darbus, o rezultatai tikrai džiugina akį. Žaidėjai juokauja, jog „Skywind“ pasirodys kartu su dvylikta žaidimo dalimi (dabar išleistos penkios) – belieka tikėtis, kad juokai liks juokais, o mes galėsime pasimėgauti atnaujintu „Morrowind“ dar prieš tai kai Marse įsikurs žmonių kolonija.

Turėkite omenyje, jog modų naudojimas dažnai išjungia pasiekimus (angl. Achievements), o taip pat gali įdomiais būdais sutrikdyti visą žaidimo veikimą. Pavyzdžiui, neseniai savo merginai įrašiau naujas „Mass Effect 2“ tekstūras. Atrodė stulbinamai gražiai, bet kai kur nebebuvo… grindų. Tai žinot, kaip sako – tas ant to. 

Gero modinimo! 🙂