Autorius: Artojas

Šitą receptą svajojau papostint jau senai. Vos ne iš kart po omleto, bet trukdė tas amžinas noras ir virtuvę, kaip nors, kad ir per jėgą, bet pritempti prie žaidimų.  Ir štai toji diena išaušo, kaip makaronai, kuriuos mano šeima vadina „Artūro firminiais“ tampa makaronais ala „Dead Space“. Ačiū „Dead Space 2“.

Priežastys, kodėl šie makaronai staiga tapo „Dead Space“ yra lygiai dvi. Apie vieną jų papasakosiu rašydamas paties žaidimo apžvalgą (šį savaitgalį gal), o apie kitą galiu papasakot ir dabar. Jei norit iškart skaityt receptą, tai geriau šokit į antrą puslapį, nes dabar truputis istorijos.

Šį receptą radau plonoje, post–blokadiniais (o gal dar tarybiniais) laikais išleistoje knygelėje „Itališki patiekalai“. Tai buvo tobula knygelė, nes joje nebuvo nė vieno itališko patiekalo, bet tik todėl, kad visos originalios sudedamosios dalys buvo pakeistos į tai, ką buvo galima nusipirkti standartinėje tarybinėje (arba post–blokadinėje) parduotuvėje. Makaronai, daktariška dešra, vengriškas kečupas (arba bet kokia pomidorų tyrė) ir sūris (sūris „tiko“ bet koks jei geltonas ir lydosi). Nepaisant visų barbarizmų, kuriuos su originaliuoju  itališkos makaronų užkepėlės receptu padarė vertėjai, patiekalas pagal tuos laikus buvo ohoho.

Visų pirma dėl to, kad makaronai orkaitėje nebuvo kasdienybės dalis (kaip dabar), antra aš tomatais ir sūriu visada kažką nupiešdavau ant viršaus. Per mamos dieną mamai širdelių, per svečių dieną kokį šiaip ornamentą. Daiktas kurį dešimtmetis iškepė orkaitėj ir dar apipaišytas tomatiniais ornamentais visada sukeldavo pageidaujamą efektą — garsų pripažinimą, kad vyrai geriausi kulinarai.

Greičiausiai dėl šių priežasčių aš kažkaip suaugau su patiekalu. Va jau dvidešimt metų, kai bent kartą į mėnesį jį išsikepu. Tam įtakos neturi jokie šiuolaikinio mokslo atradimai nukreipti prieš daktarišką dešrą, nes daktariška (pieniška apskritai) dešra niekada neturėjo ramybės. Tarybiniais laikais ją kaltino sudėtimi 100% iš karvės tešmenų, po blokados, kai ji vėl atsirado buvo mitas, kad į ją deda tualetinį popierių, dabar joje pilna visokių E, tame tarpe ir kancerogeninių, o taip pat ir nitratų kompanijoje su nitritais. Žodžiu savo mažiesiems paragauti kol kas neduodu, pačiam juokinga, bet propaganda daro savo. Jei daktariška dešra gąsdina ir jus, ją galima pakeisti „Panevėžio file“ , karštai rūkyta kalakutienos ar vištienos file ar kitu panašiu gaminiu, jei tikrai tikit, kad juos gamina kažkaip kitaip.

Žodžiu dešra sudėtyje irgi galėtų tapti priežastimi pašvęsti receptą nekromorfams, bet priežastis ne ta. Esmė tame, kad per 20 metų aš taip pamėgau šiuos makaronus, kad čia aprašomą porciją padalinu į dvi dalis ir suvalgau per dvi dienas. Nes mažiau negaliu. Daugiau, deja, irgi ne. Pasekmės visada vienodos. Prabėgus 5 min. nuo paskutinio kąsnio, skrandyje susiformuoja „Dead Space“. Tokia sunki kosminė jėga kuri verčia prigulti (oi kaip TAI nesveika!) ir 10-15 minučių skirti bet kam ką rodo TV, paraleliai skleidžiant sunkius atodūsius. Seniau, nuolat kaltinau save, kad esu godus ir kitą syk galėčiau valgyti mažiau, bet dabar nekreipiu į tai dėmesio.

Šiaip tai tobulas receptas žaidėjui. Padaroma paprastai ir greitai (visi ingredientai paruošiami kol išverda makaronai, o kol viskas orkaitėj, apetito pagerinimui galima įveikti du „Dead Space“ checkpoint‘us), o svarbiausia būdamas parduotuvėj niekada nesupainiosi ir nepamirši kokio ingrediento, kaip tai nutinka darant, kad ir tą pačią lazaniją.

Patiko šis įrašas? Paremk mus Patreon platformoje!