Autorius: Artojas

Namuose mes juos vadinam žaldokais. Tačiau tai apie ką rašau žemiau yra pagaminta pagal mano mamos receptūrą, kurią ji tiesiog sugalvojo kavinėje paragavusi to, ką ten vadino žaldokais. Kaip gaminami tikrieji žaldokai nežinau, internete bandžiau ieškoti, tiesa nesėkmingai. Bet smagiausia patiekalus vadinti su žaidimais susietais pavadinimais, todėl tai ką iškepiau perkrikštijau į Dwarf Fingers (Nykštukų piršteliai). Tokį pavadinimą parinkau remdamasis istoriją dėl kurios aš šį patiekalą taip pamėgau. Esmė paprasta. Jie valgomi su alum. Net ir tais laikais, kai namuose man nelabai leisdavo gerti alaus, prie žaldokų vis tiek gaudavau stiklą žigulinio, gintarinio ar panašaus birzgalo. Bet taip ir turi būti. Nykštukų piršteliai skaniausi su ypač silpnu, neapsunkinančiu alumi. Nykštukai dievina alų. Žodžiu taip ir išvedžiau. Praleidžiu per daug laiko su World of Warcraft? Jo. Turbūt.

Sudėtingumo lygis: Šiaip nėra pats sudėtingiausias patiekalas pasaulyje, bet prisipažinsiu, gaminau juos du savaitgalius iš eilės ir vis dar neesu patenkintas tuo kas išėjo. Vis dėlto intensyvaus testavimo dėka pavyko rasti vietą kur aš susimoviau. Patyliukais nuo manęs gatavu produktu pavaišintas tėvas išmėgino kitą kepimo techniką ir sako buvo labai skanu. Tą patį padarė ir žmona. Todėl gale, kur parašyta kaip juos kepti, pateiksiu ne savo, o jų versijas. Bet kuriuo atveju, norint pasigaminti šitų pirštelių, reikia turėti šiek tiek virtuvinės patirties. Paruošimas trunka gan ilgai, tad patį procesą (jei rizikuosit išmėginti) siūlau traktuoti kaip malonų laiko praleidimą.

Ko reikės? Aš gaminau ~36 pirštelius, tai proporcijas skeliu per pus. Kad išeitų ~16-18. Dviem žmonėms pats tas. O šiaip turėtų ir trise pavalgyt. Nuo valgytojų priklauso.

Blynams:
3-4 stiklinės miltų
Kiaušinis
Vanduo (iš akies)
Kmynų. Aš jų dėjau nepilną saują (visą nuotraukoje matomą pakelį). Juose 50 procentų patiekalo esmės, nebijokite truputį padauginti.
Šaukštas aliejaus.

Mėsai:
Jautienos faršas (400gr.)
3-4 riekelės batono
~puse stiklinės pieno
3-4 skiltelės česnako. Juose kiti 50 procentų patiekalo esmės. Nebijokite padauginti, juolab, kad kepimo metu miršta jų smarvė. Pavalgius bučiuotis galima, aišku jei tam ką bučiuosite patinka alaus kvapas.
Kiaušinis. Jei mažas galima ir pora.
Malti pipirai (iš akies)
Druska (iš akies)
Truputis vandens.

Extra tip: Dalį mėsos paruošiau vietoj vandens naudodamas Guiness alų. Tiesiog šovė į galvą, kad turėtų būti nieko. Buvo nieko. Mėsa įgavo keistoko saldumo. Tiesa žmonai nelabai patiko.

Ruoša susideda iš dviejų etapų. Taupant laiką juos galima sumaklinti į vieną daiktą, bet pirmą sykį to daryti nerekomenduočiau. Eiga būtų tokia. Pasiruošiam mėsą. Užmaišom blynų tešlą. Kepam blyną. Kol kepa vienas blynas, jau iškepusius suvyniojam į pirštelius. Dabar apie viską plačiau:

Mėsos paruošimas:
Imam batono riekeles ar bandelę ir užmerkiam jį piene. Prieš tai patarčiau nulupti plutelę ir užmerkti tik minkštimą. Kol anas mirksta, sudedam į dubenį faršą, gausiai pabarstom pipirais ir ne taip gausiai druska. Pipirų aš tikrai negailėjau ir užvariau gerus keturis žiupsnius, druskos vieną. Nulupam česnaką ir išspaudžiam jį į mėsą su spaustuve arba dar geriau jį smulkiai sukapojam (jei nebaisu, kad paskui smirdės rankos).

Ant viršaus užmetam jau išmirkusį batoną ir viską gerai išmaišom. Aš tai darau rankomis nes tikiu, kad kitomis priemonėmis geriau neišmaišysi. Į gerai išminkytą faršą pilame vandens (arba Guiness alaus). Ketvirtį stiklinės, gal šiek tiek daugiau. Darydamas pirštukus pirmą sykį pabijojau tai daryt, nes mėsa atrodė labai šlapia. Rezultate iškepė labai sausi piršteliai. Todėl net jei mėsa atrodo skystoka, vandens pilti nebijokit. Viskas.

Padedam dubenį kažkur, kad nesimaišytų po kojomis ir imam kitą. Jame maišysim tešlą blynams.

Blynai:
Jei mokat kepti lietinius blynus šią dalį galit praleisti. Darykit kaip mokat, tiesiog į tešlą įdėkit ir kmynus (kmynus išmirkykite verdančiam vandenyje). Blynus kepkit ne iki galo, t.y. jie gali būti vos vos žali. Su tokiais po to patogiau dirbti.
Jei nemokat, pasakoju. Visų pirma karštame vandenyje užmerkit kmynus. Į puodą ar dubenį sudedam miltus (geriausiai butų extra klasės, juos lengviau išmaišyt, nesiformuoja gniutulai, blynai gaunasi tampresni), įmušam kiaušinį ir užpilam gerą stiklinę vandens. Viską išmaišom šaukštu, greičiausiai tešla bus visai neskysta. Toliau ją maišydami, pamažu pilkime vandenį. Tai darome tol, kol tešla suskystėja. Tada aš paprastai imu mikserį ir viską išplaku, kad neliktų gniutulų. Plakimo metu dar galima pamažu dėti šaukštą miltų ar vandens, kad tešla būtų tokia kokios reikia. Ji neturi būti skysta kaip vanduo, tačiau netoli to. Sakykim savo konsistencija ji turėtų priminti kokį tai jogurtinį gėrimą ar kažką panašaus.

Esmė tame, kad ji turi lengvai lietis iš samčio ir plonu sluoksniu padengti keptuvę. Jei kepdami pirmą blyną matysit, kad pilama tešla bėga per greitai ir nesigauna padaryti blyno, šiek tiek ją sutirštinkite. Jei blyno išlieti nepavyksta, nes tešla nebėga, arba jei blynai išeina per stori, šiek tiek tešlą suskystinkite. Viską išplakę pasiimkite samtį ir į tešlą sudėję kmynus bei įpylę šaukštą aliejaus, dar syk gerai viską išmaišykite. Blynus kepam keptuvėj, ant vidutinės ugnies, kad blynai neprisiviltų tik prilietę pačią keptuvę. Kepimui faktiškai nereikia riebalų. Daugeliu atveju užteks to aliejaus kurį dėjot į tešlą. Jei blynai svyla naudokite lašą aliejaus, ar tiesiog kartas nuo karto patrinkit keptuvę lašiniu. Pats kepimo procesas iš pažiūros sudėtingas bet šiaip tai ne. Įkaitinam keptuvę, imam ją į kairę ranką, ir laikoj ją šiek tiek pavertę. Dešine ranka samčiu semiame tešlą ir pilame viršutiniame keptuvės krašte. Tada sukam ar verčiam keptuvę taip, kad tešla laisvai tekėdama padengtų visą keptuvės plotą. Jei liks kokios nežymios neuždengtos skylutės nesukit galvos.

 

Kepdami pirmus blynus susikalibruokit samtį. Ta prasme, samtis gali būti per didelis arba per maža
s. Jei per didelis, blynas liesis ypač lengvai, bet bus storas. Jei per mažas, liejimui paprasčiausiai pritrūksit tešlos. Tiesa jei samtis per didelis, tiesiog įsiminkit kiek mažiau reik semti tešlos ir pirmyn. Per mažą samtį patarčiau iškarto pakeisti didesniu.
Kad viena blyno pusė iškepė, sužinosit iš to, kad atšoks paties blyno kraštai, arba jis ims trauktis. Yra tris blyno vertimo būdai:
1.    Mano mėgstamiausias. Pakeliam keptuvę ir pajudinam ją pirmyn atgal, kad įsitikintume, kad blynas neprilipęs. Jei blynas neprilipęs ar atšoko kai pajudinom keptuvę, staigiu riešo judesiu kilstelim keptuvę. Blynas pakyla, apsiverčia, nukrenta ir kepa toliau.
2.    Pajudinam keptuvę, kad įsitikint, kad blynas neprilipęs. Tada atsargiai pirštais kilstelim blyną ir staigiu judesiu savęs link jį apverčiam. Yra nudegimo pavojus, tad elgiamės atsargiai!
3.    Pajudinam keptuvę, kad įsitikint, kad blynas neprilipęs. Tada blyną apverčiam lopetėle.

Visais atvejais blynas verčiamas staigiu judesiu nes jis didelis. Jei versim lėtai, galim jį suglamžyti ar suplėšyti, kas nėra gerai. Būtent todėl prieš verčiant reik įsitikint, kad blynas neprilipęs.

Kad iškepė antroji blyno pusė suprasime pastebėsime iš to, kad jis ims staigiai trauktis. Kai tik blynas pradės mažėti metam jį į paruoštą lėkštę, o į keptuvę liejam kitą. Jei nutiktų taip, kad norėsit prisikepti daugiau blynų o paskui juos suvynioti, patarčiau ant kiekvieno blyno uždėti mažyti gabalėlį sviesto. To reikia tam, kad blynai sukrauti į krūvą nesuliptų.

Vyniojimas:
Paskutinis paruošimo etapas. Suvynioti mėsą į blyną.

Pasirinktam blyno kampe dedam šaukštą mėsos. Jei dėl kažkokių priežasčių blyne yra skylių, tai mėsą dedam ten kur neskylėta.

Blyną vyniojam maždaug iki vidurio.

Užlenkiam kampus.

Suvyniojam blyną iki galo. Padarytą pirštelį iškarto galime dėti į kepimo skardą, ar kitą indą. Rekomenduočiau dėti blyną taip, kad jis remtųsi į kažką (indą, kitą blyną) tuo kraštu, kuris po suvyniojimo liko palaidas. Taip jis tikrai nesugalvos išsivynioti.
Vyniodami blyną stenkimės jo nespausti. Kepimo metu susidarys sultys ir jei pačiam blyne neras sau vietos, išplėš jame skylę ir eis pasivaikščioti. Tai nėra labai gerai. Smagiau kai sultys lieka blyne.

Lyg ir viskas. Piršteliai paruošti.

Toliau kepimo procedūra. Nepasakosiu kaip aš kepiau, nes tai klaidinga praktika.
Mano tėvas kepė sekančiu būdu:
Blynus pašovė į iki ~200 laipsnių įkaitintą orkaitę. Orkaitė kaito iš viršaus ir apačios, buvo įjungtas ventiliatorius. Padėklą su piršteliais dėjo ne pačiam centre o šiek tiek aukščiau. Kepė ~15min. sako blynai tolygiai apskrudo ir buvo skanu.
Žmona paprasčiausiai porą sykių apversdama iškepė juos keptuvėj. Mano nuomone tai sukčiavimas, bet… Sako kad buvo skanu.

Aš kepiau klaidingu būdu ir kelis blynus vyniodamas perspaudžiau. Todėl dalis jų plyšo, ir visi jie skrudo tik iš vienos pusės. Tai yra blogis. Jie privalo apskrusti tolygiai iš abiejų pusių.

Pirštelius patiekiam su lengvu, neapsunkinančiu alumi. Paskutinį syki mėginau su Zipfer, bendras skonis visai nieko. Prieš tai mėginau su Gintariniu (tikrai ne kas :() ir su kvietiniu baltu (buvo skanu, bet sunkoka). Jei nėra ar nesinori alaus, galima pirštelius valgyti su sultiniu, grietine ar švelniu grybų padažu. Bet mano supratimu visas vargas kurį patiri gamindamas šį patiekalą, nueina velniop, jei valgydamas negauni stiklo šalto alaus.

Sėkmės jei bandysit. Jei kas žinot kaip kitaip daromi tikri Žaldokai, būčiau dėkingas už komentarą.