Autorius: Patarejas

Karo krumpliaračių vol. 2 apžvalgų lietuviškame internete galite pasiskaityti pakankamai – apie žaidimą rašė Geimeris.com apžvalgininkas Toxis, paprastai ir patraukliai porinantis Artojas, bei šiek tiek padrikai ir skubotai – Blacknemo. Atrodo, kuo visa tai gali papildyti Patarėjas?

Nesu ypatingai didelis šaudyklių fanas, taipogi vis dar nesuprantu kaip šaudyklė gali būti valdoma ne pele ir nesu žaidęs Gears of War pirmojo žaidimo. Tad toks mano žalias casual’iškas nusistatymas yra IDEALUS originaliai vertinti TOKĮ baltosios konsolės hitą kaip Gears of War 2, ar ne?

Pradėkime nuo siužeto, kuris sukaltas pagal tradicinį kino/literatūros šabloną. Kaip pasakoja įvadinė mokomoji Gears of War 2 dalis, žmonija nesusinaikino savęs tradicinėmis priemonėmis – atominiu karu, gamtos naikinimu ir teršimu ar kokiu susikurtu virusu. Atėjo baisūs ateiviai ir padarė žmonėms labai skauda. Situacija peraugo į atvirą žiaurų karą kuriame žmonija turi atlikti lemiamą postūmį, siekdama išgyvenimo. Ir čia į ekraną įšoka bebaimiai karaliaus armijos pėstininkai, kurių akimis pasakojama rezistencinės kovos istorija.

gow2
Fallout’iški mutantiški Locust’ai. Tik truputį rimčiau ginkluoti

Neabejoju, kad žaidimo kūrėjai ypatingai galvos nelaužė, siekdami sudėlioti tradicinį bebaimio universalaus kario portretą – pagrindinis protagonistas – Markusas (beje – šio vardo reikšmė sietina su romėnų karo dievu Marsu – Markusas – atsidavės Marsui), steroidų priputęs kartą dezertyravęs ntojo pasaulinio karo veteranas su itin ribotu, bet tuo pačiu ir vaizdingu žodynu. Jo nuolatinis kovos draugas – Dom’as – šeimos žmogus. Ateivių lokustų draskomame pasaulyje jis ieško savo žmonos Marijos. Dar yra Koulas (Cole) – jo venomis teka Red Bull, jis ypatingai entuziastingas ateivių skerdikas – ypač suscriptintuose intarpuose. Žaidimo pradžioje į Markuso vadovaujamą būrį dar priimamas naujokas Benjaminas, iki kurio [spoiler] mirties [/spoiler] vis tikėjau, kad jis iš tikrųjų yra Dom’o žmona Marija – nuolat dėvimas šalmas paaiškintų, kodėl jo balsas vyriškas (na supraskit – voice changer’is). Na o bet tačiau mano rožinė holivudinė idėja sužlugo po nelemto įvykio, o galiausiai wikipedijos pagalba sužinojau, kad jis Gears of War pirmosios dalies vieno iš veikiančių asmenų brolis…

gow3
Marcus Fenix – pakankamai šaltas ir santūrus, bet ne toks abejingas ir nepaveikiamas kaip JC Dentonas. Kai kas sako, kad jis yra pagrindinis anekdoto apie romantišką vaikino ir merginos pasisedėjimą prie vandens telkinio herojus. Tame anekdote jis demonstruoja savo intelektą: “Nu… Nori ranką sulaužysiu?”

Gears of War buvo revoliucinė šaudyklė, nes geimplėjuje ypatinga reikšmę vaidino priedangos naudojimo kovoje sistema. Antroji žaidimo dalis seka pirmosios pramintu keliu, tad teisingas priedangų naudojimas yra pagrindinis sėkmės akistatoje su priešu elementas. Yra keletas įdomių šios žaidimo mechanikos sprendimų – tai ir prisidengimas kritusio priešo kūnų, ir iš Darvino pasąmonės nužengęs neperšaunamas kirminas, mintantis šviečiančiais vaisiais. Tad trumpai kalbant – Gears of War kombatas paremtas bėgimu ir šokinėjimu nuo priedangos iki priedangos, stengiantis prisiartinti prie priešo mirtinu jam atstumu.

Žaidimo aplinkos įvairios – yra atvirų ir uždarų erdvių, yra požemių. Išsiskiria lygis, kurio metu delta būrys keliauja per didelio kirmino vidurius link širdžių – čia mažiau priešų, bet daugiau platformeriui būdingų aplinkos iššūkių. Šis lygis man patiko, nes atmosfera buvo kaip Indianos Džounso sagos filmuose – bėgimas nuo riedančios gigantiškos viską traiškančios masės ir pan.

gow4
Die hippie Die!

Lygiai atvirose erdvėse pasižymi dideliu priešų kiekiu ir įvairiais jų sunaikinimo būdais. Čia galima panaudoti ir naują ginklą serijoje – mortyrą. Prisipažinsiu, nesupratau kaip teisingai šiuo velnio daiktu naudotis, tačiau panaudojimo efektingumas atperka efektyvumo nebuvimą. Lygiams uždarose erdvėse – pastatuose – Markusas gavo liepsnosvaidį, kurio aš praktiškai nenaudojau, tik pasibandžiau. Jis skirtas artimai kovai ir dideliems kiekiams greitų priešų. Aš gi iš pradžių intymumo reikalaujančius priešus dar bandžiau atšaudyti, bet galiausiai supratau, kad automatiniame ginkle įtaisytas pjūklas, jo džeržgimas ir ekraną aptaškantys locusto kraujai mane nuteikia maloniau.

Gears of War 2 nėra tik veiksmas, veiksmas, veiksmas. Pratisą įtampą sunku pakęsti, tad jai prigesinti Epic įdiegė keletą mini žaidimų ir čia padarė keletą klaidų. Tie mano vadinami mini žaidimai atlieka tam tikrą siužetinį vaidmenį – kaip tranzicijos iš vienos zonos į kitą – jų metu reikia naudoti transporto priemones, maigyti įvairias rankenas, junginėti jungiklius ir panašiai. Tokių sprendimų dėka aš niekaip nesupratau, kur sėdi užgrobto transporterio vairuotojas ir nuolat lėkiau į prarają lydimas tolstančio “Shiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiit”, taipogi blaškiausi vienoje patalpoje nesuprasdamas, kodėl rankena neatidaro durų. Pasirodo – pirma turėjau kaiką nušauti ir tada ši rankena magiškai pradėjo veikti. Kodėl ji maigėsi iki tol – nesuprantu.

Vizualiai žaidimas turi savo stilių. Tiesa, sugriuvusių miestų vaizdai man nori nenori priminė Fallout 3. Šio deja vu neprigesino ir į Fallout mutantus panašūs locustų kariai. Bet apskritai – Gears of War 2 atrodo pritrenkiančiai – detalios tekstūros ir iki moteriško smulkmeniškumo išdirbta karių ginkluotė ir ekipiruotė suteikia išbaigtumo pojūtį.

gow5
Rimta vyriška kompanija. Moterys to niekada nesupras.

Kokia gi šaudyklė be multiplayer. Multiplayer, kurio neišbandžiau, bet “lentynoje” atrodo jis skaniai. Tai visų pirma kampanijos co-op’as, kuris tikrai privers žaidimą peržaisti dar kartą. Taip pat žemėlapiai internetinėms batalijoms su makabriškais scenarijais – pvz. nukepti priešo saugoma kompiuterio valdomą veikėją ir jo lavoną atitempti į savo bazę.

Labiau galbūt casual žaidimo stiliui (casualas tai kaip politikos žaliasis ar mitybos vegetaras – jokie gyvūnėliai nukentėti negali, todėl žudome tik kompiuterio valdomus elementus) Epic pasiūlė Horde režimą, kurio esmė – penkių žaidėjų (neturint draugų juos pakeis bot’ai) grupė turi atsilaikyti prieš atakuojančias Lord of the Rings epiškumo priešų bangas. Žmonės kalba – ypatingo linksmumo pramoga.

Prisipažinsiu, Gears of War 2 mane gražino į praeitį, į Freedom Fighters – pirmos trečio asmens šaudyklės, kuri man patiko, laikus. Epic kūrinys turi visas hito savybes – revoliucinę pirmąją dalį, kurios tęstinumą (žmonės kalba) epic’ai idealiai išlaikė; puikią grafiką, holivudinį siužetą ir itin vyriškus, tad stipriai lyčiai itin imponuojančius susitapatinimui veikėjus. Gears of War 2 pranoksta visus savo žanro atstovus, besisukančius konsolėse. Nors galima atrasti keletą erzinančių vietų geimplėjuje ar siužete, atmetant visus dabar tokius pageidaujamus, bet iš esmės nereikalingus blizgučius, žaidimas suteiks ypatingą džiaugsmą kiekvienam šaudyklių mėgėjui ir yra ypatingai rekomenduojamas. Nemanau, kad privalu yra būti žaidus pirmąją GoW dalį, tačiau ji nepakenktų, nes pati savaime yra puiki (žmonės kalba).

Hei, aš net įgudau pataikyti į galvą ir pakankamai padoriai judėti – valdydamas XBOX pulteliu – tai jau tikrai ŠIS TAS!

ŽPat.