Autorius: JcDent

Company of Heroes 2: Ardenes Assault
Early Acess ir Open Beta laikais labai sunku pasakyti koks žaidimo atnaujinimas ar papildymas yra ta mažiausia naujo turinio dalelytė, kuri visgi verta recenzijos. Vis dėlto, su „Company of Heroes“ – šiek tiek lengviau. „Ardenes Assault“ yra naujausias jo papildymas/DLC, pridedantis pusiau atvirą, pusiau siužetinę kampaniją ir keletą naujų žemėlapių kovoms internete.
Battle of the Bulge buvo masyvi Trečio reicho paleista ataka, besitęsusi nuo 1944-ųjų gruodžio iki 1945-ųjų sausio. Dėl įvairių veiksnių, tokių kaip perdėtas Sąjungininkų pasitikėjimas savo pozicijomis ir prasta aviacinė žvalgyba, šis puolimas buvo, bent iš pradžių, labai sėkmingas ir išgąsdino labai daug anglakalbių kareivių. „Ardenes Assault“ papildyme teks valdyti tris kuopas, kurių užduotimi bus šio proveržio sustabdymas.
Kitaip tariant, žaidėjas, neturintis „Western Front“ papildymo, gauna vieno žaidėjo amerikiečių kampaniją , bet nei JAV, nei vokiečiai neapsireikš daugelio žaidėjų režime. Jei nori jų, gali susimokėti dar dvidešimt dolerių, šalia AA, kuris ir taip kainuoja per keturiasdešimt.
Galime palyginti su pirmojo CoH papildymu „Opposing Fronts“. Jame buvo pristatyti britai ir elitinės vokiečių „Panzer Lehr“ pajėgos, ir abi pusės gavo po gražią, žaidimo variklio varomais filmukais aprūpintą kampaniją. Tai buvo papildymas, vertas savo originalo. Tuo tarpu „Ardenes Assault“ yra tarsi „Opposing Fronts“ išnarstymas į tris dalis: amerikiečius, vakarų fronto vokiečius ir vieno žaidėjo kampaniją. Vieno žaidėjo kampaniją, kuri daugiausiai susideda iš atsitiktinių mūšių daugelio žaidėjų režimo žemėlapiuose, o kinematagrofinė dalis yra sudaryta iš gameplay filmukų su dardančiais vokiečių tankais ir pasakotojo balsu.
Kūrėjai taip pat bando suteikti dramos naudodamiesi pačiu pigiausiu resursu: tekstu! Po kiekvieno mūšio karininkas, vadovaujantis tavo pasirinktai kuopai, pakomentuos situaciją. Vadinasi, parašiutininkas parašys kažką, atitinkantį vaikino iš Niudžersio stereotipą, mechanizuotų pėstininkų vadas rašys tėvui, kad supranta, kodėl karas yra negerai, o tėtušis iš Dog Company pasakos apie tai, kad labai gerai, jog prarado nedaug karių, nors galėjo prarast ir dar mažiau. Kai kurie žaidimų recenzentai tai vėliau apibūdins kaip kampaniją, privertusią vertinti kiekvieną žuvusį skaitmeninį kareivėlį kaip tikrą pražuvėlį Battle of the Bulge. Dėl to jį vėliau cituos oficiali Relic (have no idea kaip šitą įrėmint) spaudos atsiliepimų kolekcija.
O jei jau kiek detaliau apie pačią kampaniją… Po įžanginių ir apmokymų misijų tave išmes į strateginį žemėlapį, kuriame vaikysi tas tris savo kuopeles. Kiekvienas regionas yra sudarytas iš kelių „valsčių“. Dauguma iš jų yra manevriniai – mūšiai juose nevyksta, tačiau keliaujant per priešišką teritoriją prarandi penkis pajėgų taškus ir gali sukelti atsitiktinius įvykius. Kiekvienas regionas taip pat turi centrinę zoną, kurią reikia užgrobti. Misijos ten, dažniausiai, yra atsitiktinai generuojamų tikslų daugelio žaidėjų žemėlapiuose tipo. Yra ir keletas normaliai paruoštų misijų, bes jos retai kada įdomios, ar mastu bei užmoju primenančios pirmąjį žaidimą.
Kalbant apie žaidimą iš techninės pusės (arba apsimetinėjant, kad paskutinė pastraipa yra apie ką kita, nei grafiką ir garsą), tai nieko naujo nepridursi. Žaidimas visgi veikia „Company of Heroes 2“ pagrindu, o tai visgi visai gražus žaidimas. Tankai kiek žaisliniai ir interfeisas nelabai dailus, bet tai dar galim atleisti. Už tai, kad kas antras meniu punktas rėkia PIRK PIRK PIRK (kampanijos pradžioje net „leidžiama“ rinktis kurias iš keturių kuopų imsi – tiktai už ketvirtą reikia papildomai sumokėti) – ne.
Apibendrinus, „Ardenes Assault“ yra nelabai ambicingas, nekažką naujo pasiūlantis ir šiaip toks nekažkoks papildymas, nevertas už jį prašomų pinigų. Jei taip nori žaisti už amerikiečius – nusipirk jų papildymą ir rezultatas bus panašus. Geriausiu atveju, AA yra pretenzingas „Threatre of War“ analogas. O praėję „Threatre of War“ papildai tiek nekainavo.