Autorius: Patarejas

Atsakymas: NE. “Gamescom 2010” parodos metu vykusiame “Paradox Interactive” renginyje mane sudomino du žaidimai – “Magicka” ir būtent “Cities in Motion”. Apie abu žaidimus pirmąsyk išgirdau per “Paradox Interactive” organizuotą pristatymą, tačiau priešingai nei “Magicka”, “Cities in Motion” pamatyti nepavyko, nes nepataisomai sulūžo demonstracinė žaidimo versija. Tuomet iš  PR medžiagos atrodė, kad “Colosal Order” kuria idėjinį “Transport Tycoon” tęsinį – su modernia grafika, tokiu pat giliu strateginiu geimplėjumi ir galbūt kažkuo daugiau, ką leidžia padaryti šiuolaikinė PC platforma, turint omenyje jos technologinį progresą nuo 1994-ųjų – metų, kai pasirodė klasika tapusi Chriso Sawyerio strategija.

Prieš savaitę “Paradox” “įmetė” “Cities in Motion” beta versiją žiniasklaidai, matyt su tikslu “apsiuostyti” ir įvertinti preliminarų žaidimo potencialą. Potencialas mane nuvylė, nes aš tikėjausi ne to, ką pasiūlė žaidimo kūrėjai “Colosal Order”. “Ant popieriaus” “Cities in Motion” kalbėjo apie masinės transporto sistemos kūrimą, tačiau žaidimas apsiriboja tik miesto transporto sistemos kūrimu, tad žaidime nėra avialinijų valdymo, nėra ir traukinių, tačiau yra visos kitos įmanomos miesto transporto sistemos – autobusai, tramvajai, keltai, metro ir sraigtasparniai(troleibusų nėra, nes jie veisiasi tik tam tikrose dievo pražiūrėtose vietose).

Žaisdamas prisiimi monopolisto rolę, tad realiai konkurencijos su kokiu nors mikruškių magnatu, ar kita plačios specializacijos transporto kompanija nėra. Blogiausia, ką gali padaryti nepatenkinti miesto gyventojai – prisipirkti automobilių ar pradėti vaikščioti pėstute – joks Igortransport neatvažiuos su antros jaunystės autobusu iš vakarietiško sąvartyno ir nesurinks keleivių iš jūsų panosės. Vien dėl šio aspekto žaidimas praranda konkurencinę dvasią ir tam tikrą adrenalino šaltinį.

Kitas niuansas – mikrovadyba. “Cities in Motion” daro tai, ką savo laiku darė “Sim City”, mažiausiu rinkos dalyviu pasirinkęs individą. Pamenate, kai “Sim City 4” žaidime galėjote pabendrauti su konkrečiu miesto gyventoju ir sužinoti ką jis mano apie gyvenimą mieste – jį netgi buvo galima importuoti iš kito Maxis žaidimo “The Sims”? “Cities in Motion” yra panašiai – galima gauti kiekvieno keleivio nuomonę apie transporto sistemą ir tuo pačiu sužinoti jo kasdieninių kelionių maršrutą. Tačiau dideliame transporto magnato pasaulyje tai nėra itin aktualu, nes viskas susiveda į transporto linijų balansavimą – viską vertinant per pelningumo prizmę – vienas kitas nepatenkintas keleivis bendro vaizdo negadina.

Tiesa, yra tam tikrų nedidelių niuansų – tokių kaip kvestai. Taip, jums nepasigirdo – socialinių žaidimų įtaka senąjai industrijai yra itin pastebima – kasualizmas “Cities in Motion” veržiasi pro kraštus, tad čia yra vienkartinės užduotys su apdovanojimais. Kvestai žaidime gana paprasti – tam tikri iškilūs miesto gyventojai vienu ar kitu metu paprašys, kad vienur ar kitur paleistumėte naują transporto liniją – galbūt pagalbos reikės jaunai menininkei, kurios paroda atsidaro galerijoje, su kuria nėra visuomeninio susisiekimo, ar futbolo komandos vadybininkas, kurį neramina tai, kad nuo miesto iki stadiono dešimtys kilometrų, tačiau žmonės negali atvažiuoti miesto transportu.

Nors konkurencija žaidime neegzistuoja, yra marketingo priemonės, skirtos paskatinti miesto gyventojus naudotis visuomeniniu transportu – reklama per visas įmanomas medijas – televiziją, radiją, skelbimų lentas, internetą ir k.t. Stambiems projektams investicijų galima ieškoti skolinti neatsisakančiuose bankuose. Sudėtingu momentu pagalbos ranką ištiesia ir pati miesto valdžia.

Transporto sistemos kūrimo procesas žaidime paprastas ir intuityvus – statote stoteles, kuriate transporto linijas, apjungdami tas stoteles į tam tikrą žiedą, nuperkate transporto priemonę ir paleidžiate ją į amžiną kelionę(ne tą, apie kurią pagalvojote). Tuomet stebite skaičiukus ir priimate sprendimus – koreguojate liniją, paleidžiate papildomų transporto priemonių, jei esamos nesusitvarko ir pan. Kaip ir kiekviename strateginiame žaidime šioks toks mąstymas būtinas – pvz. anksti besiimant metro projekto galima greitai ištuštinti kompanijos sąskaitą taip ir nenutiesus nė vienos padorios ir pelningos linijos.

Galutinėje versijoje žaidime bus keturi dideli miestai ir trisdešimt transporto priemonių(beta versijoje jų skaičius ribotas). Žaidimas siūlys kampaniją, apimančią 1920-2010+ laikotarpį bei sandbox režimą. Taip pat kaip papildoma priemonė bus integruotas žemėlapių kūrimo įrankis, kuris šią akimirką mane domina labiausiai(išbandyti metro Vilniuje I want).

Iš to, ką šią akimirką parodė “Paradox Interactive”, galima susidaryti nuomonę, kad “Cities in Motion” paprasta, nesudėtinga ir pradedantiesiems draugiška strategija. Tuo pačiu tai ne itin gili strategija, modeliuojanti rinką su vienu žaidėju. “Cities in Motion” – paprasta žaidimų aikštelė, skirta susisiekimo ministerijos klerkams užmušinėti darbo valandas. Toks mano verdiktas iki to momento, kol “Paradox” neprileis prie pilnos žaidimo versijos, kurioje tikiuosi didesnių mąstų ir sudėtingesnių iššūkių.

Patiko šis įrašas? Paremk mus Patreon platformoje!