Kur benuvyksta, jis prisistato Geralto vardu. Šis vardas jau skamba seniai ir toli. Ne vienas yra girdėjęs įvairių legendų apie Geraltą iš Rivijos. Vienos legendos išaukština ir romantizuoja jo žygius, kitos – priešingai, verčia vengti susidurti su šiuo žmogumi. Apie jį kalba ne tik žmonės, bet ir elfai. Šie net savo kalboje turi jam apibūdinti skirtą žodį – Gwynbleidd, Baltasis Vilkas. Bet dažniausiai jis vadinamas tiesiog Raganiumi.

Tekstas originaliai spausdintas žurnale „Protagonistas“, 2 numeris, 2019 žiema. Visą žurnalą nemokamai internetu galite skaityti čia.

Kaip Raganius užgimė žurnale

1986 metais kaimyninėje Lenkijoje leidžiamas mokslinės fantastikos ir fantasy žurnalas „Fantastyka“ paskelbė literatūros konkursą, kuriame, paskatintas savo sūnaus, sudalyvavo Andrzej‘us Sapkowski. Kaip pats teigė, tuo metu dirbdamas rinkodaros srityje, būsimasis rašytojas žinojo ko reikia, kad skaitytojas susidomėtų. Šios žinios tikrai pravertė, mat apsakymas originaliu pavadinimu „Wiedźmin“ iškovojo trečiąją vietą konkurse.

Šis apsakymas tapo pirmuoju Raganiaus Geralto iš Rivijos nuotykiu. Nuo tada iki dabar buvo parašyta dar keturiolika kitų apsakymų (du iš jų nėra kanoniniai ir kaip nors susiję su visa istorija), kurie buvo surinkti į du rinkinius, ir šeši romanai.

Šių istorijų kuriamas pasaulis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pernelyg niekuo neišsiskiriantis nuo standartinio fantasy pasaulio. Jame sutinkame šiems pasauliams būdingus žmones, elfus, nykštukus ir kitas mažiau žmogiškas rases, tačiau pažvelgus giliau čia panašumai ir baigiasi. Raganiaus pasaulis yra kur kas šiurkštesnis. Puikus to pavyzdys yra elfai. Ši rasė smarkiai nukentėjo nuo žmonių ekspansijos į jų gyvenamas teritorijas, tad dabar jie susivieniję ir bando išlaikyti savo laisvę kovodami partizaninėse kovose, kurios kartais peržengia ribas ir gali būti laikomos terorizmu. Taip pat įtakos pasaulio gyventojams turėjo ir Andrzej‘aus Sapkowski kilmė. Jame sutinkame ne tik tokių būtybių, kaip vampyrai, vilkolakiai ir drakonai, bet ir slavų tautosakos įkvėptų strigų ir kikimorų.

Žinoma, pasaulyje, gyvame visokiausių padarų, dominuoja žmonės, nors jų vieningais pavadinti ir negalima. Žemyną pasidalino tokios šalys, kaip Redanija, Temerija, Cintra ir Nilfgardas, o tarp jų yra įsiterpusios dar ir mažesnės karalystės. Raganiaus istorijose nemažai vietų tampa greitai ir lengvai atpažįstamos. Nuo didžiųjų miestų kaip Vizimas iki Kaer Morheno tvirtovės, kurioje ugdomi raganiai, ir Skeligo salų, šis pasaulis yra kupinas nuotykių, herojiškumo, tragedijos, grožio ir karo.

Raganiaus dalia

„Žmonėms patinka išsigalvoti bjaurybes ir bjaurumus. Tada patys sau atrodo nebe tokie bjaurūs.“ (šią ir kitas knygos ištraukas vertė Vidas Morkūnas).

Andrzej‘aus Sapkowski sukurtame pasaulyje Raganiai yra žmonės (manoma, kad galėjo būti ir elfų Raganių, bet žinoma tik apie vienos rasės atstovus), kurie buvo ugdomi tam, kad taptų klajojančiais samdomais monstrų medžiotojais. Procesas prasideda dar jų vaikystėje, kuomet galimai potencialiems Raganiams yra taikomos intensyvios alcheminės procedūros, vartojamos mutacijas sukeliančios medžiagos. Jie taip pat turi atlaikyti sudėtingas fizines ir magiškas treniruotes, kurios paverstų juos ypač pavojingais plačiam priešininkų, pasižyminčių antžmogišku greičiu, jėga arba kitomis mirtinomis galiomis, ratui. Visas šis procesas reiškia, kad visi negailestingą mokymą išgyvenusieji Raganiai dabar yra mutantai, sukurti tam, kad medžiotų ir žudytų nežmoniškus padarus.

Kad būtų pasiruošę medžioklei, Raganiai yra įgiję nemažai įgūdžių, kurie juos išskiria iš kitų pasaulio gyventojų. Kiekvienas Raganius gali puikiai matyti tiek šviesoje, tiek ir tamsoje, ar tai būtų miškas naktį, ar tamsi patalpa. Pavojingose situacijose juos gelbėja didesnė jėga, greitis, refleksai ir ištvermė, kuria negali pasigirti net ir geriausiai besitreniruojantis žmogus. Kovose naudojama ir magija, kuri pasiekiama rankomis ore braižant magiškus ženklus. Patobulėjusi imuninė sistema juos paverčia atsparius ligoms ir plintantiems užkratams, pagreitėjęs ir žaizdų gijimas. Tai prisideda ir prie kur kas ilgesnio jų gyvenimo. Knygose užsimenama, kad vienas iš Raganių ir Geralto mokytojas Vesemiras yra bent jau kelių šimtmečių amžiaus, nors jo išvaizda aprašoma kaip vidutinio amžiaus vyro.

Minėtas gebėjimas matyti tiek šviesoje, tiek tamsoje, fiziškai pakeitė Raganių akis. Jos atrodo katiniškos, jų rainelės tapo vertikalios, prisitaikančios prie šviesos srauto. Nors vien iš to ir galima atpažinti Raganių, tai nėra vienintelis bruožas, kuris išskiria šios profesijos atstovą minioje. Dažnas Raganius taip pat ant nugaros nešiojasi ir du kalavijus. Vienas jų – plieninis – yra skirtas kovoms su įprastais priešininkais. Antrasis – sidabriniais ašmenimis – naudojamas kiek rečiau, prieš padarus, kurių kilmę mes galėtume pavadinti antgamtiška. Taip pat Raganiai nesiskiria ir su savo medalionais. Šie medalionai ne tik simbolizuoja iš kurios Raganių mokyklos jis yra (Vilko, Katės, Grifo ir Angies ir kelios kitos mokyklos). Šie medalionai virpa kuomet netoliese yra antžmogiškas padaras taip perspėdami Raganius apie gresiantį pavojų.

Geraltui iš Rivijos ant kaklo kabantis žymusis vilko galvą simbolizuojantis medalionas nurodo, kad jis yra Vilko mokyklos mokinys. Prie šios mokyklos Kaer Morhene durų kadaise jis buvo paliktas savo motinos, burtininkės Visenos. Čia būsimasis Raganius išgyveno visas mutacijas ir ištvėrė treniruotes, kurios jį parengė gyvenimui už tvirtovės sienų, už kurių jo laukė įvairių įvykių ir veikėjų nestokojančios kelionės, bei pasaulis, kuris ne visada palankus Raganiams. Nuotykiuose Geraltą lydi geriausias jo draugas, poetas Vėdrynas, burtininkė ir meilužė Jenefer. Ir, žinoma, jaunoji Ciri, kurią Geraltas globoja tarsi savo dukrą.

Sekame Geralto pėdomis

„Ir ėjo raganius per ugnį, per vandenį, ir atgalios nesidairė. Tik geležinėmis kurpėmis neapsiavė, geležinės lazdos kelionėn neėmė. Užtat pasiėmė raganiškąjį savo kalaviją. Nepaklaũsė būrėjos. Ir gerai padarė, mat buvo jinai piktoji būrėja.“

Jei skaitote „Protagonistas“, yra tikimybė, kad Geraltas ir jo patiriami nuotykiai jau yra girdėti. Tačiau jei vis tik neteko susipažinti su šiuo pasauliu – dabar pats geriausias metas tai padaryti. Kodėl? Atsakymas į šį klausimą kiek vėliau. Bet pažintį pradėkime nuo knygų, kuriose viskas ir prasidėjo.

„Eridanas“ leidyklos leista Raganiaus knygų serija

Raganius lietuviškai skaitantiems skaitytojams tapo prieinamas 1997 metais, kuomet leidykla „Dagonas“ išleido knygą „Likimo kalavijas“ ir 2005-aisiais metais, kuomet leidykla „Eridanas“ nusprendė pradėti leisti visą seriją. Pirmoji knyga buvo „J. R. R. Tolkieno mokinių“ ženklu pažymėtas apsakymų rinkinys, kuris lietuviškai vadinosi tiesiog „Raganius“. Šiandien ankstesnįjį leidimą gauti sunku, tad visiems, norintiems turėti lietuviškas Raganiaus knygas gelbėja „Alma littera“, kuri 2017-aisiais metais ėmėsi perleisti visas knygas. Tad atėję į knygyną turėtumėte ieškoti knygos pavadinimu „Paskutinis noras“. Šiame apsakymų rinkinyje yra ir tas apsakymas, kuris debiutavo žurnale „Fantastyka“ – „Raganius“. Tame pačiame rinkinyje istoriją tęsią apsakymai „Tiesos grūdas“, „Mažiausia blogybė“, „Sutartinė kaina“, „Pasaulio pakraštys“, „Paskutinis noras“ ir „Proto balsas“. Pastarasis apsakymas labai trumpas, bet būtent jis sujungia visas šios knygos istorijas į vieną pasakojimą.

Antrasis apsakymų rinkinys – „Likimo kalavijas“ – Lenkijoje buvo išleistas kaip pirmoji sagos knyga, nors chronologiškai veiksmas vyksta jau po „Paskutinio noro“. Šią knygą sudaro apsakymai „Galimybių riba“, „Ledo krislas“, „Amžinoji ugnis“, „Truputis pasiaukojimo“, „Likimo kalavijas“ ir „Kai kas daugiau“. Priešpaskutinysis šios knygos apsakymas skaitytojui pristato Ciri – serijos gerbėjams puikiai pažįstamą ir mėgiamą veikėją, kuri paskutinėje istorijoje gauna jau nemažai dėmesio. Prieš tapdama viena iš centrinių figūrų vėliau sekusiuose romanuose.

1994-aisiais metais Lenkijoje buvo išleistas jau nebe apsakymų rinkinys, bet romanas, originaliu pavadinimų „Krew elfów“, kuris tapo pirma iš penkių knygų, žinomų kaip Raganiaus saga. Lietuvoje ši knyga, pavadinimu „Elfų kraujas“ buvo išleistas 2006-aisiais metais „Eridano“ leidyklos ir 2018-aisiais metais „Alma littera“ leidyklos. Ši saga visą dėmesį skiria nebe Geralto vykdomoms monstrų medžioklėms už pinigus. Į veiksmo sceną įžengus Ciri, kuri yra neseniai karo nusiaubtos ir priešų užkariautos karalystės princesė, o dabar dar ir treniruojama kaip Raganė, įtraukė Raganių į tarptautinės politikos pinkles. Maža to, Ciri didikų yra regima kaip išgelbėtoja, jos dėl savanaudiškų tikslų siekia kariaujančios pusės, tad pasaulis jai yra ypač pavojingas, o Geraltas visomis savo išgalėmis stengiasi ją apsaugoti. Šiose knygose jis retai kada atsipalaiduoja, nors dažnai kartu keliaujantis Vėdrynas ir paverčia ne vieną situaciją komiška. „Elfų kraujas“ pradėta istorija tęsiasi romanuose „Paniekos metas“, „Krikštas ugnimi“, „Kregždės bokštas“ ir yra pabaigiama knygoje „Ežero valdovė“.

2013-aisiais metais skaitytojai Lenkijoje galėjo skaityti apie naują Geralto nuotykį knygoje „Season of Storms“ (lietuviškai knyga vis dar nebuvo išleista, tad liekame prie angliško pavadinimo). Šioje veiksmas vyksta tuo pačiu metu, kaip ir „Paskutinis noras“ apsakymų, tad nesutiksime Ciri. Pasakojimas yra apie tai, dėl ko Raganiai ir buvo sukurti – monstrų medžiokles. Tačiau vienoje tokių medžioklių sėkmė nusisuka nuo Geralto ir jis praranda savo ginklus, kuriuos privalo žūt būt susigrąžinti.

Tampame Raganiumi

„Jei trokšti teisingumo, samdyk Raganių.“

Kalbėdami apie Raganių negalime neskirti tinkamo dėmesio ir kompiuterinių žaidimų serijai. Būtent dėl to Geraltas, Ciri, Tris Merigold ir Jenefer šiandien yra tokie žinomi ir atpažįstami veikėjai, o knygų serija yra populiari visame pasaulyje. Knygas paversti kompiuteriniu žaidimu buvo bandoma netrukus po pirmųjų apsakymų rinkinių išleidimo, tačiau projektai vis „strigo“. 2003-aisiais metais kūrėjų Lenkijoje esanti studija „CD Projekt Red“ pradėjo derybas su Andrzej‘umi Sapkowski dėl teisių naudoti šios visatos elementus. Būtent jiems ir pavyko tai padaryti.

2007-aisiais metais pasirodęs „The Witcher“ buvo pirmasis „CD Projekt“ sukurtas žaidimas, nors studija gyvavo jau 13-a metų. Bet visus tuos 13-a metų jiems buvo verta to laukti. Nors Lenkijos žaidimų kūrėjus jau garsino tokios studijos kaip „People Can Fly“, Raganiaus žaidimas kaiminės šalies žaidimų kultūrai pritraukė naujo susidomėjimo. „The Witcher“, netrukus po starto, buvo net imtas vadinti vienu geriausių visų laikų RPG žanro žaidimų. Tai kūrėjams atpirko visus kūrimo metu patirtus vargus, kurių netrūko. Žaidimo sukūrimas kainavo apie 4,7 mln. eurų, kas yra milžiniška suma tuo metu mažai studijai – nemažai turinio teko paaukoti dėl biudžeto trūkumo.

Pirmojo žaidimo sėkmė paskatino studiją imtis antrojo žaidimo, kurio kelias į mūsų kompiuterius buvo ne ką lengvesnis. Įvairūs su pirmąja dalimi susiję finansiniai įsipareigojimai ir prieš dešimtmetį praūžusi finansų krizė atvedė „CD Projekt“ prie bankroto slenksčio. Tačiau kūrėjams pavyko atsitiesti. Tiek kritikai, tiek žaidėjai pripažino, kad 2011-aisiais metais išleistas „The Witcher 2: Assassins of Kings“ kokybe ir turiniu lenkė savo pirmtaką. Geraltas vis labiau populiarėjo, žaidimą žaidė dar daugiau žaidėjų, o tai atnešė kūrėjams dar daugiau pajamų.

Apie 72,4 mln. eurų. Būtent tokį biudžetą ankstesnių Raganiaus žaidimų sėkmė leido surinkti kūrėjams, kurie ėmėsi trečiojo žaidimo. Istorija pasikartojo – „The Witcher 3: Wild Hunt“ 2015-aisiais metais sumušė serijos sėkmingumo rekordus. Ir tapo antruoju serijos žaidimu, kuris šiuo metu yra laikomas vienu geriausių visų laikų RPG žanro atstovų. Beje, žaidime debiutavo ir Ciri, kuri ankstesniame žaidime buvo tik minima, ir tapo tokia pačia puikiai atpažįstama veikėja, kokiu yra Geraltas.

Šių trijų žaidimų dėka tiek žinančiųjų kas toks yra Geraltas iš Rivijos, tiek ir jo gerbėjų minios išaugo kartais. Trilogijoje pasakojamas istorijas net yra sudėtinga apibendrinti –knygose esantys siužetiniai elementai meistriškai maišomi su kūrėjų išgalvotomis siužetinėmis linijomis sukuria visiškai naujus nuotykius, kuriuos šiandien, taip pat, galime tęsti ir keliuose mažesniuose žaidimuose: kompiuteriniame stalo žaidime „The Witcher Adventure Game“ ir kolekcinių kortų žaidimuose „Gwent: The Witcher Card Game“ bei „Thronebreaker: The Witcher Tales“.

Nauja Raganiaus inkarnacija

„Iš tiesų, nieko nėr bjauresnio už tuos monstrus, gamtos išvisas, raganiais vadinamus, mat yra tatai šlykščiausių apžavų ir velniavos vaisiai. Niekdariai be doros ir sąžinės, tikri pragaro išperos, verti tik išgalabyti. Nėr tokiems kaip anie vietos tarp dorų žmonių.“

Serialų gigantas „Netflix“ kartą bandė sukurti Raganiaus istorijomis paremtą filmą. Bet viena iš šios platformos vadovių su tuo nesutiko ir pasakė „Kaip galima aštuonias knygas paversti vienu filmu?“. Ir tikrai? Priėmus šį teisingą sprendimą, netrukus jau galėsime stebėti „The Witcher“ serialą, kuriame Geraltą įkūnys buvęs Supermenas Henry Cavill‘as. Žinoma, kaip be Ciri, kurią vaidins ekrano naujokė Freya Allan, ir Jenefer, kurios vaidmenį atliks Anya Chalotra. Ilgą laiką visatos gerbėjų pagrindiniam Geralto vaidmeniui siūlytas Lars‘as Mikkelsen‘as seriale pasirodys kaip burtininkas Stregoboras.

Serialo kūrėjai dairosi skirtingomis kryptimis ieškodami įkvėpimo. Jo autorė Lauren Schmidt Hissrich, teigė, kad kuriant siužetines linijas buvo remiamasi Andrzej‘aus Sapkowski knygomis ir ignoruojami žaidimai. Serialo kuriamomis nuotaikomis, aplinkomis ir kitais vizualiniais elementais bus bandoma konkuruoti su skandalingai pasibaigusiu „Game of Thrones“ serialu. Regis, mūsų laukia žiaurumo nestokojančios monstrų galabijimo scenos bei neromantizuota ir bjauresnioji Raganiaus nuotykių pusė.

Henry Cavill‘as pripažino, kad jam pažintis su Geraltu prasidėjo būtent nuo kompiuterinių žaidimų, nors knygas taip pat skaitė. Aktorius sakė, kad žaisdamas, o ne kaip kitaip, jis ruošėsi vaidmeniui. Tad jei serialo autoriai ir bando prikelti mūsų ekranams knygas ir perteikti jų dvasią, pagrindinio vaidmens autorius su savimi atsineša kitą Geralto pusę, kurią matome žaidimuose. Dėl šio kūrybinio mišinio norėčiau tikėti, kad ši, trečioji, Raganiaus inkarnacija vėliau mums leis apie serialą kalbėti taip pat, kaip dabar kalbame apie knygas ir žaidimus – su džiaugsmu, kad turime šias istorijas ir šiuos veikėjus.

„Kulnu paraginęs arklį, Raganius nujojo, lyg bedugnėn panirdamas į juodą, šaltą ir drėgną girią, į draugišką ir pažįstamą šešėlį, į begalines sutemas.“

Patiko šis įrašas? Paremk mus Patreon platformoje!