Autorius: JcDent

Pirmoji „Banner Saga“ buvo puiki „Kickstarter” sėkmės istorija. Žaidėjus pakerėjo žaidimo pasaulis, pasakojimas, meninis stilius bei galimybė būti įamžintiems kaip mirusiems dievams. Tai buvo tikrai užburiantis kūrinys, kuriame harmoningai derėjo puikus meninis išpildymas ir įdomi kovų sistema. Tačiau tai buvo tik pirmoji istorijos dalis. Toliau ji tęsiasi „Banner Saga 2“.
Turint minty, kad žaidimas tęsiasi iš karto po pirmosios dalies, be spoiler’ių neapsieisi. Didysis paslaptingųjų dredge ordų vadas, nemirtingasis Sundr Bellower, užmuštas, tačiau ne be skaudžių netekčių žmonių ir milžinų pabėgėlių karavano vedliams. Tačiau nepaisant skausmo ir netekties, nuo, atrodo, pasaulio pabaigos bėganti grupė turi keliauti toliau, gal net į pačią žmonių karalystės sostinę. Tačiau dredge ordos seka nepailsdamos, pačiame karavane yra turinčių savų tikslų, ir niekas nežino, kas laukia rytoj. Kelionė tęsiasi, o su ja tęsiasi ir saga.
„Banner Saga 2“ yra kelionės, resursų vadybos ir kovų žaidimas. Tu seki karavaną ir rūpiniesi jo kovine dvasia, maisto atsargomis, keleivių skaičiumi. Maistas – žaidime vadinamas atsargomis – yra tai, kas palaiko nuolatinę įtampą žaidimo metu. Ar tavo karavanui užteks maisto iki kito miesto? Juk tu esi jo vadas, o krentati moralė ir ypač badaujantys milžinai varl (paskutiniai savo rasės palikuonys) kerta tiek per tavo sugebėjimus pasipriešinti pasauliui, tiek ir per tavo sąžinę. Tie skaitmeniniai žmonės tavimi pasitikėjo, o tu palikai jų išsekusius lavonus būt sutryptus nepailstamai visur sekančių dredge.
Tačiau moralė, atsargos ir žmonių karavane skaičius (labai keista, koks atsakingas gali jaustis prieš paprasčiausius beasmenius skaičius) nėra vien tik paprastos atstumo tarp miestų, nukeliauto atstumo ir alkanų burnų matematikos vergai. Kaip ir pirmajame žaidime, keliaujant tave ištinka nuotykiai ir pasirinkimai, ir visai atsitiktinai dar. Kiekvienas iš jų yra trumpas tekstinis nuotykis, kurio sprendimai gali tiesiog teigiamai ar neigiamai paveikti karavano būklę… ir kurie gali atsirūgti kitais nuotykiais po dienos ar dviejų. Įdomu tai, kad nėra akivaizdu, kuris sprendimas yra geresnis ar blogesnis, ir kuris iš jų yra optimaliausias – žaidimas gali būti pakankamai nenuspėjamas. Tačiau pagal geriausią „King of Dragon Pass“ tradiciją tau pasiseks pakankamai dažnai, kad net jei ir bijosi tokių sprendimų, visgi nepradėsi jų nekęsti, o pasisekus dar ir būsi labai savimi patenkintas.
Rašant (ir skaitant „Banner Saga 1“ Steam apžvalgas) kyla noras palyginti BS2 su dar kuriamu, bet jau man įpykusiu „The New World“. Taip, anas žaidimas yra vizualinė novelė prie kurios buvo privirintas resursų valdymo žaidimas. Tačiau abu turi tau patikėtą populiacijos skaitliuką, kurio laime ir sveikata reikia rūpintis, taip pat keletu svarbių herojų, kurių sugyvenimas ir dramos yra svarbios nuolatinio trūkumo ir krizės fone. Skirtumas tas, kad BS2 pasirinkimai turi malonias išeitis, tuo tarpu TNW klausimas yra „kiek prarasiu žmonių?“. Gal kokiems nihilistam ir fedorininkam patinka toks „tikroviškas nesirūpinančio pasaulio brutalumas, žmogau“, bet tai nėra gera žaidimo mechanika. Tam tikra prasme, TNW žmonės yra tik našta ir skaitliukas, ypač todėl, kad žaidimas labai anksti paskelbia, kad tau reikia išgelbėti 50 iš maždaug 700. Puiku, vadinasi 650 yra paaukotini žaidimui, kur joks nuotykis nepraeina be žmonių aukų (kažkas pirstelėjo valgykloje: 3 žuvę).
TNW ir daug mažiau replayability (nors kaip suaugęs ir dirbantis žmogus, greitai suvokiu, kad replayability reikia tik 30 minučių trukmės „Weird Worlds“ tipo žaidimuose), nes bandymus daryt kažką naujo lemia tik noras pagaliau atrasti tą teisingą kombinaciją, o toliau tik praspaudymas, kad greičiau praeitų visas tas neįdomus tekstas. TNW visgi novelė, tai teksto ten nemažai. Blogiausia tai, kad TNW vers žaisti iš naujo, nes galima greitai užspaust save į kampą, kitaip nei „Banner Saga“, kur reiktų pasistengti, kad visiškai asiliškai iššvaistytum atsargas.
Kita vertus, BS2 yra daug gailestingesnis žaidėjui, turbūt atsižvelgiant į BS1 kritiką. Tavo karavanas, be herojų, yra skirstomas į klano narius, kareivius ir milžinus varl. Klano nariai pagaliau tampa naudingais, nes keliaujant per pietines žemes jie užsiima maisto paieškomis. Tai nėra labai stabilus ar gerai prognozuojamas atsargų šaltinis, bet padeda jaustis geriau ir kaip karavano vedliui, ir kaip kaip žaidėjui. Taip pat žaidime daugiau „renown“, resurso, naudojamo tiek atsargom ir artefaktams pirkti, tiek kelti veikėjų lygiams. Dabar jo galima gauti ir ne vien mūšiu metu. Tai nepadaro žaidimo per lengvu – atsargų pirkimas vis tiek yra ribotas, o kur dar tie nuotykiai pakeliui, nusinešantys gyvybes ir kumpius.
Apskritai, žaidėjo gyvenimo pagerinimai yra stiprus argumentas už tai, kad „Banner Saga“ istorija buvo padalinta per kelis žaidimus. Nežinia, ar kliaujantis vien BS1 mechanikos žmonėms būtų pavykę įveikti visą sagą. Tuo tarpu čia kokybiniai pokyčiai šviečia. Negaliu pasakyt, ar didesnė priešų įvairovė žaidime buvo pasekmė skundų, kad beveik visą BS1 besikovei beveik vien tik prieš dredge – man tai netrukdė. Dar vienas smagus sprendimas yra iššūkiai-treniruotės stovykloje. Per juos galima ir „renown“ užsidirbti, ir išmokti geriau panaudoti įmantresnius, komandinio žaidimo labiau reikalaujančius veikėjų sugebėjimus. Po tokių akivaizdžių demonstracijų kilo noras tokias kombinacijas naudoti ir paprastuose mūšiuose, o ne vien pasikliauti milžinų, kelių lankininkų ir šarvus taisančio mago kombinacija.
Nors milžinai, ypač lengvai pakilę į aukštus lygius ir apdovanoti rimtais naujais artefaktais, vis dar yra tas tvirtas tavo armijos kumštis.
Žiūrint į BS2 iš techninės pusės nėra ką prikišti. Žaidimas yra vis dar puikiai nupieštas. Karavanas keliauja per labai gražius slėnius, kalnus ir kitokias vietoves, vėliava plazda įkvepiančiai. Dėmesys detalėms vis dar nuostabus, ir kartais net norisi pažvelgti į mūšio lauko pakraščius, neretai kuriančius nuostabią atmosferą. Tuo tarpu pačios kovos animacijos vis dar dinamiškos ir nepriekaištingos, matyt pareikalavusios daug 2D menininkų įdirbio. Gaila, kad pašnekiuose trūksta veikėjų judesio ar dinamikos, tačiau tikrai ne detalumo. Įgarsinimui priekaištų neturiu, nors gaila, kad dialogai vis dar vyksta be garso. Bet kelionės metu pasakotojo balsas įsiterpia visada laiku ir veiksmingai.
„Banner Saga 2“ yra puikus pirmosios dalies tęsinys. Jis pateikia daugiau įvairovės tiek karavano gyvenime, tiek kovose. Tau teks pamatyti ir sužinoti naujų dalykų apie šį pasaulį, kur mirę dievai dar gyvoje atmintyje skraidė virš debesų, ir kur saulė laikosi sustojusi danguje. Ši Saga yra pasakiškai iliustruota, ir aš labai džiaugiuosi ją sekdamas.

Patiko šis įrašas? Paremk mus Patreon platformoje!