"Titaniką" nuskandinęs hitas kelia pasaulinę istorija, o mes garsiai svarstome kodėl.

Jeigu turite veikiančias akis ir ausis, greičiausiai ir jūsų gyvenime kažkokiu pavidalu pasirodė “Avengers: Endgame” turinys. Ar tai būtų didžiausią reakciją sukėlę filmo anonsai, plakatai, “DontSpoilTheEndgame” grotažymės, integracijos įvairiose medijose, žaidimuose, produkcijos išleidimai… na, ar galiausiai ir pats filmas, tapęs bene didžiausiu 2019-ųjų populiariosios kultūros įvykiu.

Būtent į šį terminą – įvykis – mes ir norime atkreipti jūsų dėmesį. Net jei jūs ir visai nesidomite Marvel Studios filmais ir net neplanuojate šio “įvykio” pamatyti kine, jūsų galvoje greičiausiai bent kartą vis tik sužibo klausimas: kas gi čia vyksta? Kodėl “Avengers: Endgame” kelia tokią masinę isteriją?

1974 m. – 2005 m.

Milžiniško biudžeto (200 mln. +) kino filmai pastaruoju metu nėra jokia naujiena Holivudo industrijoje. Tokie gigantiški leidimai mėgsta save pristatyti kaip “įvykį”, nutinkantį “tik kartą gyvenime” (pffff, ryškiai negirdėjo apie linkomaniją), kurio nė už ką negalima praleisti. Tokiam įspūdžiui sukurti naudojamos adekvačiai milžiniškos marketingo strategijos, verčiančios net visiškai nesusidomėjusį žiūrovą manyti, jog jis praleidžia kažką svarbaus.

Tačiau dar visai neseniai tokie filmai buvo iš tiesų tik kartą metuose pasirodantys reiškiniai. Ilgą laiką kino industriją valdė giliamintės dramos, psichologiniai ar romantiniai filmai, kol pirmuoju “milžiniško biudžeto blokbasteriu” tapo 1974 m. Steven Spielberg hitas “Jaws”, surinkęs net 400 mln. dolerių pelną. Tai buvo pirmasis kino filmas, kurį auditorijos įvardino kaip “įvykį”. Tuomet 1977 m. ekranus pasiekė šiandien jau legendinis “Star Wars” filmas, kuris, kartu su “Indiana Jones” ir “James Bond” išleidimais pradėjo frančizių madą kino ekranuose.

Galiausiai, moderniojo kino technologijos leido į didžiuosius ekranus atvesti itin daug specialiųjų efektų reikalaujančius super herojų filmus. Čia pabiro krūvos frančizių, kurių veiksmas sukosi apie komiksų herojus ir jų nuotykius, tačiau dauguma jų baigdavosi pasirodžius vos trims filmams. Tokios “trilogijos” buvo labiau taisykle, nei išimtimi tol, kol į kino industriją neįžengė Marvel Studios.

Marvel kino revoliucija

2005 m. susikūrus Marvel Studios, studijos vadovas Kevin Fiege kino pasauliui pristatė vienos milžiniškos frančizės idėją. Tai buvo visiškai nauja ir gan rizikinga užgaida: pagal šią idėją, kiekvieno Marvel filmo įvykiai vyksta toje pačioje visatoje, o tai reiškia, jog šiandien sukurtas filmas tiesiogiai daro įtaką tam, ką matysime po dešimties metų. Dauguma pasirinko iš anksto palaidoti šią drąsią idėją: tokios ilgametės frančizės kūrimas gerokai apsunkino ir taip nelengvą filmo kūrimo procesą, o ir pati idėja neatrodė perspektyviai sėkminga, kadangi kino auditorija nebuvo pažįstama su tuo metu dar gerokai mažiau žinomais Geležinio Žmogaus, Thor’o ar Kapitono Amerikos personažais.

Vis tik, kaip matome šiandien, rizikingas Marvel Studios žingsnis pasiteisino su kaupu: spalvingi ir išties gerai sukonstruoti filmai šoktelėjo į tokias populiarumo aukštumas, kokiose sėdi tik tokie tikri kino ponai, kaip “Titanic” ar “Avatar”. Ką jau kalbėti, 2012 m. filmas “The Avengers” užsidirbo 1,5 bln. dolerių ir tapo sėkmingiausiu savo metų filmu. Po truputį kino auditorija vis labiau įsitraukė į Marvel Kino Visatos glėbį, kuris nė nesiruošė jos paleisti.

Kelionė kulminacijos link

Tuo tarpu Marvel Studios sėkmingai pristatinėjo vis naujus komiksų herojus, tylomis keliaudami kulminacijos link. Atskirai išleisti Geležinio Žmogaus, Thor’o, Kapitono Amerikos, Halko, Galaktikos Sergėtojų, Juodosios Panteros ir Daktaro Streidžo filmai vis didino viltį, jog galiausiai šie herojai susivienys vienam dideliam projektui.
Galiausiai taip ir nutiko, kai 2018 m. pasirodė “Avengers: Infinity War”. Visi personažai iš daugiau, nei 20-ties Marvel Studios filmų susivienijo viename, neabejotinai savo pėdsaką palikusiame kino įvykyje. Ir štai čia mes ir vėl grįžtame prie stebuklingojo žodžio “įvykis”: net ir tiems, kurie iki tol nesekė Marvel filmų ir nedegė jų personažais, šis kūrinys sugebėjo sukelti didingas emocijas ir sukurti bendruomeniškumo jausmą. Populiariosios kultūros fanai džiaugiasi – juk tai terodo, kad jų mylimi komiksų personažai išsiveržė į populiariąsias mases ir po truputį lipa iš subkultūros pančių. Ar tikrai taip yra – galima diskutuoti, tačiau negalime neigti, jog didžiausią įtaką šio filmo sėkmei padarė ne staiga per dešimtmetį atsiradusi “tyra meilė komiksų personažams”, o gudrūs ir ilgamečiai marketingo sprendimai, sukūrę “įvykį”.

Avengers: Endgame

Na, o šiandien pagaliau kalbame apie “Avengers: Endgame” – mega-įvykį, pristatomą kaip dešimtmečio istorijos kulminaciją. Nors tai tėra “Infinity War” istorijos tęsinys, žiūrovų susidomėjimas kūriniu yra mažų mažiausiai dešimteriopas, o auditorijos reakcija prilyginama masinei isterijai. Nemažai susidomėjimo pridėjo ir “anti-spoileriška”, jokio turinio neatskleidžianti marketingo politika, bei sentimentalumo faktorius: kaip kadaise augome su “Hariu Poteriu”, taip su MCU filmų frančize augęs 10-metis šiandien “Endgame” žiūri jau kaip suaugęs, 21-rių metų žiūrovas. Nostalgijos, sentimentų ir paprasčiausių emocijų faktorius čia negali būti ignoruojamas.

Apibendrinimas

Stebint visą šį kino istorijos virsmą, tampa pakankamai aišku, kodėl “Avengers: Endgame” yra tikrų tikriausias populiarios kultūros bei kino įvykis. Būdamas ne tik stipraus filmo tęsiniu, bet ir paskutiniuoju tašku daugiau, nei dešimtmetį besitęsiančioje kino istorijoje, šis filmas sukuria retai sutinkamą bendruomeniškumo jausmą, į kurį galime panirti kartu su visu pasauliu stebėdami ĮVYKĮ kino ekrane.
Žinoma, galima priekaištauti, kad filmo didingumą kuria ne organiškos emocijos ar tikra meilė komiksų herojams, o tikrai neprastai surinkta marketinginių veiksmų seka, tačiau galų gale mes vis tiek sėdime kino salėje, klykiame, juokiamės ir verkiame su keliais šimtais kitų žiūrovų ir gyvename šiomis emocijomis dar kelias savaites po to.

“Avengers: Endgame” yra vis dar rodomas Lietuvos kino teatruose, tad nepraleiskite progos pamatyti šio populiariosios kultūros hito – kito tokio dar tikrai reikės palaukti!

Liked it? Take a second to support GeekPropaganda on Patreon!