Emocinga skaitytojo apžvalga apie MORTAL KOMBAT 11 žaidimo leidimą.

Nuo pat mažens prisimenu, kaip mane mušo. Mušo su lazda, su pistoletu, ir patrypdavo ant manęs, kitaip sakant, visko aš patyriau. Kas iš šitų patirčių buvo Mortal Kombat žaidimuose, o kas – realybėje, paliksiu jūsų pačių interpretacijai.

Pamenu, dar MK2 laikais mano dėdė turėjo mažą užrašų knygutę, ant kurios buvo nespalvotos veikėjų nuotraukos su kryptiniais užrašais, koks mygtukas ką daro ir taip toliau. Nuotraukos buvo itin prastos kokybės ir aš visada bandydavau suvokti, kas ten per monstras slepiasi už Sonya Blade nuotraukos (o ten ir buvo pati Sonya)… Taip ir prasidėjo mano pažintis su Mortal Kombat. Nuo tada, būdamas dar nelabai sugadintu vaiku, įsimylėjau šią frančizę.

Storyline

MK11 – naujoji Mortal Kombat serijos dalis, palietusi šio prakeikto pasaulio paviršių. Ir štai čia pabandykite įsivaizduoti save mano kailyje: turite porą draugų, o iš tų poros draugų visiems didelis, venomis išsprogęs dzin dėl šito žaidimo, todėl nėra su kuo jį žaisti. Na tai ką, apsimetu, kad nesu forever alone, ir imu žaisti story mode, nes čia Netherrealm Studios žaidimas ir jis tokį turi (jų Injustice 2, mano manymu, yra geriausią storyline turintis kovų žaidimas).

MK11 istorija tęsiasi praėjus kuriam laikui po MKX dalies įvykių. Čia pabūsiu Klajumas ir nieko nesakysiu apie patį storyline, nes, nu, “aš sugadinsiu jums malonumą pasakydamas bent mažiausias detales”… Ne.
Trumpai tariant, istorija tokia: MKX’e sudaužius pagrindinį blogiuką, jo sesuo Kronika lieka nepatenkinta rezultatu ir sumąsto, kad reikia atsukti laiką atgal. Užkabina porą tonų makaronų ant ausų kitiems veikėjams, kad vo, davai su manim, viskas bus zeeeeeba (na, kaip Skvernelis), o dauguma veikėjų jau ir taip sėdi tokioje prastoje situacijoje, kad pasirašo bet kokiems pokyčiams. Tuo tarpu gerieji veikėjai sako ne ne ne, viskas YRA gerai, palikit viską vietoje. Simple like that. Šiek tiek atgaiva tapo tai, kad kai kuriems veikėjams kūrėjai čia davė daugiau storyline’o negu MKX dalyje, kur tiesiog, va, buvai nesmagioj situacijoj, dabar sudaužyk 4 čiūvus arba čioles, k? Bet, aišku, kaip visada, tas veikėjas, kuris man labiausiai patinka, ir negauna savo istorijos dalies, nes nu jis ale blogiukas… MA-LO-NU!

Grafika ir valdymas

Grafika atrodo tikrai patobulinta. I mean, MKX jau atrodė gerai, bet čia dar pašlifuoti poligonai, daugiau detalių ir elementų. Žaidimas dabartiniais standartais atrodė gerai ir anksčiau, tai tas facelift’as, mano nuomone, nebuvo reikalingas. Bet jei skaitėte ir kitas mano žaidimų apžvalgas, turbūt pastebėjote, kad grafika man – visuomet paskutinėje vietoje.

Žaidimo valdymas paprastas, lygiai toks pats, kaip ir iki šiol išleistuose MK žaidimuose: keturios knopkės daužymui, viena – knopkių shortcut’as metimui, kita – blokas, trečia – dėl grožio, bet jei trečią sujungsi su kitu, padarysi savo Fatal Blow (žinomą kaip X-Ray Moves, Heroic Moves ar kokiu kitu nevykusiu pavadinimu tai užvadins kūrėjai kitame žaidime). Jie veikia, o jei jums kažkas nepatinka, galite pakeisti kuri knopkutė ką daro. Aš, būdamas šiek tiek trenktas, iš smalsumo išbandžiau ir valdymą ant klaviatūros, nes turiu PC versiją – ir toks metodas veikia neblogai!

The Krypt

Praėjome pagrindus, o dabar pasižiūrėkime į didžiąją šio žaidimo problemą: The Krypt. Ši smulkmenėlė buvo naudojama naujų veikėjų atrakinimui, jų kostiumams ir visokiam kitokiam fluffui jau nuo pat MK 5 (vietos pacanų žinomam kaip Mortal Kombat: Deadly Alliance). MK11 nusprendė, kad velniop, keičiam kažką, ir įkišo mini puzzle/adventure žaidimuką, kuriame žaidžiate už bevardį veikėją, atvykusį į Shang Tsung’o salą, ir gaunate paimituoti Skrudžą Makdaką po visą ten esantį atrakinamo loot’o kiekį. Čia ir atsitrenkiame į mano didžiausią problemą: 98% loot’o yra atsitiktinėse dėžėse išmėtyti per visą salą. Per kovą jūs gaunate apie 200 aukso, skrynios kainuoja nuo 3,000 iki 80,000, tų dėžių yra apie 26,000… Tai jei jūs norite, pavyzdžiui, atrakinti specifinį Scorpion priedą – GOOD-FUCKING-LUCK! Be to, coins nėra vienintelė žaidimo valiuta: dar yra Souls, kurie gaunami irgi po kokius 15 vienetų per kovą, ir Hearts kuriuos gaunate tik atlikę Fatality arba Brutality. Tai yra visiškas, monotoniškas grindas.
Čia NR Studio sumąstė šiek tiek perkurti seną žaidimo modelį – Towers – ir pervadinti jį į Towers of Time (nes Kronika yra laiko deivė – GET IT?! HAHAHAHA. I fail at life…).

Taigi, Towers yra tiesiog iššūkiai, per kuriuos turite primušti AI, kurie jau pasidarė žinomi savo sudėtingumu. Pavyzdžiui: turite sulupti Shao Kahn’ą, kuris turi 8 kartus daugiau gyvybių, nei tipiškai, tuo tarpu, kas 5 sekundes į jus atskrenda raketa, kuri negali būti nublokuojama, o kas 7 sekundes dreba žemė, todėl reikia pašokti… Tam tikrą sekciją tokių iššūkių praėjus, jūs gaunate kokius 15,000 aukso ir 15 Hearts ir panašiai. Rimtai?! Šie iššūkiai yra gerokai sunkesni už bet ką, ką, pavyzdžiui, galėjo pasiūlyti “Sekiro” – ten bent jau atakų šablonus buvo galima išmokti. Galiausiai susinervini, viską meti ir pereini prie Online Play.

Online Play, tho?

Tiems, kurie nežino – kovų žaidimuose LABAI svarbu kaip gerai netcode palaiko abiejų žaidejų jungtis ir netrikdo žaidimo. Paskutinis dalykas, ko tu nori, tai kad žaidime, kuriame kiekvienas momentas svarbus, atsirastų LAGAS. MK11 atveju galiu drąsiai pasakyt – kodas tvarkingas. Visos kovos, kurios buvo pažymėtos kaip “Good Connection” neturėjo nė mažiausio trikdžio. Viskas buvo švaru ir tvarkinga… nepaisant tų besimėtančių galvų, mano arba mano oponento.

Trumpai tariant, žaidimas tikrai geras, gražus ir smagus, tik va ta Krypta tai tikrai erzina. Vertinu šį žaidimą 250 širdžių kainuojančia skrynia iš nutrauktos Jazzu galvos. Must Buy!

Liked it? Take a second to support Domantas Zavadzkis on Patreon!