Skaitytojo straipsnis apie "Shin megami tensei: Persona" seriją.

“Shin megami tensei:  Persona” – japoniškos kompanijos “ATLUS” žaidimo “Shin megami tensei” frančizės spin-off’as, kurio žaidimai, ko gero, tapo dar geresni, nei originalioji frančizė.

Pirmą kartą su šia žaidimų serija susidūriau 2000-siais, kai pats dar mokiausi. Pirmoji dalis, pasirodžiusi 1996 metais, sudomino savo tamsia ir mistiška atmosfera, o ne visai tobula tų metų “Playstation” konsolės grafika žaidimams suteikdavo itin specifiško žavesio. Nors iki šiol šio žaidimo taip ir neužbaigiau, jis paliko didžiulį įspūdį, kuris leido prisirišti prie vėlesnių žaidimo versijų.
Šiek tiek bandžiau ir antrąją dalį, tačiau tik trečioji mane sužavėjo galutinai. Tai buvo bene pirmasis RPG žaidimas, kurį perėjau PS2 platformoje. Žaidimas ilgas, teko žaisti net su pertraukomis, tačiau galutinis rezultatas – malonumas iki apsiseilėjimo. Skirtingai, negu ketvirtoji dalis, kuri visai neišlaikė mano dėmesio – ar dėl Japanese Pop garso takelio, kai tuo tarpu trečioji dalis buvo hip-hop-based, ar dėl pačios idėjos… Neįsivaizduoju. Ėjo laikas, jau buvau palaidojęs viltį sužaisti naujus šios serijos žaidimus, tačiau vieną dieną kaip kurmis iš urvo išlindo anonsas, pranešęs, jog kuriamas Persona 5. Žaidimas pasirodė 2016 metais Japonijoje, ir tik po metų visame pasaulyje, tačiau iš karto tapo hitu, tiek žaidėjų , tiek kritikų tarpe. Nors ir teko šiek tiek luktelti, tikrai negalėjau praleisti progos ir įsigyti šį žaidimą. Komandiruotės metu Olandijoje nusipirkau šį žaidimą vietinėje žaidimų parduotuvėje ir nepasigailėjau: žaidimas buvo naujas, bet tuo pačiu grąžino ir į mokyklos laikus, tiek prisiminus dienas praleistas prie Persona 3, tiek prisiminus dienas mokyklos suole.

Persona | Istorija

Visa “Shin megami tensei” atšaka “Persona” – istorija apie mokyklinukus, kurie susiduria su neįprastais dalykais. Kiekviena dalis paliečia kitokią temą: mirtis, žmogžudystės, paranormalūs reiškiniai, gyvenimo prasmė, korupcija, žmonių vaidmuo pasaulyje ir pan. Tarkim, trečiojoje dalyje akcentuojama mirtis ir žmonijos išpirkimas mesijo pagalba, tup tarpu penktojoje – žmonių laisvė rinktis savo likimą.
Kiekviename žaidime turime pakankamai laiko išnaršyti ir sužinoti visus faktus ir tiesas, susijuses su pagrindinę istoriją. Susipažįstame su kiekvienu veikėju, jo vaidmeniu, charakteriu, tikslais, norais, pomėgiais ir traumomis.
Kas labai įdomu, tai kad žaidime, kuriant socialinius ryšius su personažais, papildomai sužinome jų gyvenimo aspektus ir vidines savybes, tuo pačiu savo sprendimais parodydami jiems kokie esame per savo pagrindinį personažą.
Penktosios dalies siužetas pakankamai neįprastas savo tematika ir veikėjų įvaizdžiu visuomenėje. Praeitose dalyse pagrindinis veikėjas būdavo niekuo neišsiskiriantis moksleivis. Jis tiesiog atvykdavo į tam tikrą mokyklą kaip naujokas ir patekdavo į įvykių sūkurį. Tačiau penktojoje dalyje pagrindinis veikėjas jau iš karto atsiduria dėmesio centre. Jis atvyksta į Tokijo mokyklą po incidento, kuriame jis apgynė moterį, bet galiausiai buvo nuteistas kalėti lygtinai. Prasideda mokslo metai ir personažas ( kurio vardą galima susikurti patiems) eina į mokyklą, susipažįsta su naujais žmonėmis. Vienu iš jų tampa Ryuji – jis tampa artimu personažo draugu.
Vieną dieną veikėjo išmaniajame telefone atsiradus keistai programėlei, jis sapnuose patenka į kalėjimo kamerą (esamos padeties manifestacija), taip sutikdamas kiekvienoje dalyje pasirodantį Igorį – personažą kuris yra tarsi mūsų vedlys, pagal aplinkybes ir veikėjo likimą skiriantis jam užduotį. Kartą pagr. veikėjas kartu su Ryuji eidamas iš mokyklos patenka į alternatyvią dimensiją (taip, Ryuji irgi gavo tą programėlę, kaip ir kiti su veikėju susyję personažai), atranda komišką katiną, jį išlaisvina ir sužino, kad toji dimensija, kaip ir daugelis kitų, kurias teks aplankyti, yra žmonių minčių ir širdies manifestacija. Bet tai dar ne viskas: katinas užsimena, kad kiekvieną žmogų galima pakeisti pavogiant jo širdį iš jo tvirtovės. To pasekoje, grupelė pasivadina „Šėšėliniais vagimis“ ir pamažu pritraukdami vis naujus narius  kovoja prieš neteisybę ir netikusius suaugusiuosius.

Grafika

Grafika ir dizainas yra vieni iš stipriausių žaidimo atributų. Anime stiliaus personažai, nuostabūs ir spindintys žaidimo momentai tikrai palies kiekvieno širdį. Man asmeniškai labai patiko tai, kad žaidime nugalėjus priešus su specialia ataka, užbaigęs ataką veikėjas spindinčiai popteli ekrane su savo specifiniais gestais ir judesiais.
Na, o Persona dizainas su kiekviena dalimi vis įvairesnis ir labiau stebinantis. Jau galvoji, kad viskas kartosis, bet kūrėjai ima ir nustebina tave su dar mandresniu ir smagesniu pavidalu. Jeigu šnekant nuoširdžiai, tai: „geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti.“

Gameplay

Paskutiniu metu pasirodo mažai tokios klasės JRPG žaidimų. Bet kai pasirodo, tai su trenksmu.

Žodis persona jau nurodo, kad šiame žaidime naudojame dvasias persona, kurios padeda mums kovoje. Žaidimo eigoje jas renkame, gaudami po kovų su priešais ir kurdami jas pas Igorį. Kiekviena persona turi savo taro kortų arcana, kuri kiekviena turi savo specifiškas charakteristikas. Taip dvasios mums padeda ir su socialiniais ryšiais, vadinamais “Confidant”. Turint atitinkamos arkanos personą galime pradėti naujus, ar stiprinti senus ryšius. Socialinių ryšių kėlimas – tai sidequest’ai, kuriuose gali sužinoti daugiau apie skirtingus veikėjus. Stiprindamas su jais saitus, stiprini ir jų teikiamas “paslaugas”. Pavyzdžiui, žaidime yra medicinos sesuo/ gydytoja, kurios ryšį sustiprinus ji gali parduoti veikėjui stipresnius ir geresnius daiktus reikalingus kovai su priešais. Tarp kitko. simpatiška moteris! Mėgdavau pas ją nulėkti po pamokų ir pakelti ryšį.
Dar vienas svarbus žaidimo aspektas – socialiniai įgūdžiai. Juos keliame tam, kad lengviau užmegztume socialinius ryšius su veikėjais. Turi mažus “stats” – apie socialinius ryšius gali pamiršti. Įgūdžius keliame užsiimdami įvairia veikla: eidami į mokyklą ir atsakinėdami per pamokas, skaitydami knygas, dirbdami pusvelčiui, priimdami MILŽINIŠKO BURGERIO IŠŠŪKĮ, žaisdami kompiuterinius žaidimus savo kambaryje ar tiesiog kurdami įrankius savo kelionėms.
Žaidime apstu veiklos. Galima eiti padirbėti pusė etato jei pritrūkai pinigų ant kokio nors daikto, kurio žūtbūt reikia. Arba užsuki į knygyną nusipirkti knygos, kuri padės pakelti tavo stats. Eini su kolegomis į restoraną ar išsimaudai pirtelėje. Žaidimui prideda įdomumo tai, kad turime planuoti dienotvarkę. Laikas čia eina kaip dating- sim simuliatoriuje. Kiekviena diena yra svarbi, nes neatlikus tam tikrų svarbių istorijos elementų, atėjus reikiamai dienai galime išvysti užrašą – GAME OVER. Nepaisant šio smulkaus nervingų akimirkų sukelėjo viskas vyksta sklandžiai ir smagiai.

Garso takelis

Vienas iš dalykų, dėl kurio myliu persona žaidimus – garso takelis. Kompozitorius Shoji Meguro sugeba pamaloninti ausis ir padaryti taip, kad 100+ valandų žaidimo muzikos vis dar neužknistų. Kiekviena dalis turi savo stiliaus muziką. Trečiojoje dominavo Hip-Hop, ketvirtojoje – Pop, Rock, penktojoje – Acid Jazz. Kiekvienas “trackas” taip gražiai prisitaiko prie aplinkos ir įvykių, kad dar labiau įsilieji į žaidimą. Bežaisdamas jau šimtąją valandą, vis klausiausi ir klausiausi tos ausiai nuostabios muzikos. Veikiau sielai malonios. Ypač kai pasiekiau piramidės “palace”. Kūrinys kuris skamba bėgant po piramidę iki šiol mano galvoje. Gitaros virpesiai, sintezatorius ir plaukianti melodija. Nuostabu. Jei sunku apsispręsti, ar žaisti šį žaidimą, rekomenduoju bent jau garso takelio būtinai pasiklausyti. Tikrai verta.

Pabaigai

Žaidimų serija, kuri jei pasiglemžia, tai pasiglemžia su visam. Jau daugiau, nei dešimt metų mėgstu “Shin megami tensei: Persona”. O, rodos, jau ir mokyklą senokai baigiau ir greit jaunuoliu nebevadins. Tokias žaidimų serijas reikia saugoti ir branginti, nes jų kūrėjai į jas įdeda visą save. Nereikia net svarstymų, viskas matosi iš galutinio produkto. Vardas, užsitarnavęs savo vietą po saule. Todėl kiekvienam, kuris mylėjo mokyklą ar bent jau savo paauglystės dienas, pasiilgsta nuotykių ir mėgsta gerą muziką – rekomenduoju!

P.S Nėra galimybės išbandyti šio žaidimo? Yra alternatyva: anime serijos. prSutaupysit laiko, bet pasimėgausit bent jau 70% šio šedevro. Gero žiūrėjimo!

Liked it? Take a second to support Arnoldas on Patreon!