Nepaisant įvairių nuosmukių, Fallout istorija iki šių dienų yra geriausia, ką man teko sutikti RPG pasaulyje - šiame straipsnyje trumpai ja ir pasidalinsiu.

Fallout – kompiuterinių žaidimų serijos pavadinimas.
Pirmieji du žaidimai pasirodė 1997-1998 metais Black Isle leidimu, tuomet leidybą perėmė ir dar keturis žaidimus šiuo pavadinimu išleido Bethesda Softworks. Nepaisant įvairių nuosmukių, Fallout istorija iki šių dienų yra geriausia, ką man teko sutikti RPG pasaulyje – šiame straipsnyje trumpai ja ir pasidalinsiu.


ŽAIDIMO TURINYS

Bendrą Fallout žaidimų atmosferą ir žanrą būtų galima apibūdinti taip: post-apokaliptinio / retrofuturistinio pasaulio, įkvėpto 1950-ųjų Amerikos populiariosios kultūros, išgyvenimo žaidimas. Daugumoje žaidimo serijų netikėtai, tačiau neišvengiamai užklupus atominėms bomboms jūs esate priversti slėptis specialiai tam sukurtose pogrindinėse slėptuvėse (“vaults”), kurias jums parūpino įmonė VAULT-TEC. Praėjus kuriam laikui jūs išlendate į paviršių (tikslus laikas ir išlindimo priežastys kiekvienoje žaidimo dalyje skiriasi) ir taip prasideda jūsų išgyvenimo kelione po post-apokaliptinę dykynę (“wasteland”).

Kartais žaidimas prasideda dar prieš karą, kartais – praėjus šimtui metų po bombų kritimo. Neįmanoma pajusti viso grožio nepakapsčius jo istorijų bent šiek tiek giliau…

Fallout 1&2

Fallout. Pirmoje žaidimo dalyje veiksmas vyksta post-apokaliptinėje 2161 m. pietų Kalifornijoje. Pagrindinis veikėjas – Slėptuvės Gyventojas (“Vault Dweller”) a.k.a. JŪS gaunate užduotį surasti pakaitalą lūžusiai vandens mikroschemai, kuri yra būtina tinkamai jūsų Slėptuvės nr. 13 (“Vault 13”) veiklai.

Fallout 2. Antroje žaidimo dalyje veiksmas vyksta praėjus 80-čiai metų po pirmosios dalies įvykių. Čia jūs – pirmosios dalies protagonisto palikuonis, gyvenate Arroyo kaime, kurį jūsų protėvis ir įkūrė. Jūsų kaimą kankina sausros ir badas, todėl esate išsiunčiamas surasti G.E.C.K. (Garden of Eden Creation Kit) – specialų prietaisą, skirtą atgaivinti ir/ar sukurti gyvenvietes po atominio karo. Šis daug žadantis prietaisas atrodo kaip nedidelis sidabrinis lagaminėlis, kuris, anot Vault-Tec reklamos, turėjo būti kiekvienoje požeminėje slėptuvėje ir atėjus laikui padėti sukurti tinkamą gyvenimą žemės paviršiuje.

Fallout 2 yra mano mėgstamiausias visų laikų žaidimas. Jis taip pat tapo ir pirmuoju Fallout žaidimu, kurį man teko savarankiškai žaisti (iki tol žaidimą stebėdavau tik žaidžiantiems namiškiams pro petį). Jau tada susižavėjau RPG žanru… Pamenu, labiausiai susidomėjau galimybe kurti personažo charakterį kaitaliojant S.P.E.C.I.A.L. atributus (jais nustatomos tokios personažo detalės, kaip jo jėga, intelektualumas, sėkmė, lankstumas, ištvermė ir t.t.) ir pasirinkimo galimybėmis: viena vertus galėjau vienu “netinkamu” pasirinkimu iššaukti susišaudymą ir prarasti šalutinės misijos liniją ar gerus santykius su svarbiais personažais, kita vertus, jei S.P.E.C.I.A.L. pasirinkimuose nurodžiau pernelyg žemą intelekto balą, galėjau…ir neturėti tų pasirinkimų, nes, pavyzdžiui, Fallout 2 žaidime būdami 3 ar mažiau balų intelekto net negausite prasmingų dialogo pasirinkimų! Jauną žaidėją, dar nepažinusią RPG pasaulio, tokios, rodos, nesuskaičiuojamų scenarijų galimybės tiesiog pribloškė.

Fallout 3

Šią žaidimo dalį perėmė ir savo technologijomis papuošė Bethesda žaidimų studijos kūrėjai. Skirtumas akivaizdus ir, rodos, tik į gerą, tačiau iki šių dienų dar galima atrasti užkietėjusių Fallout serijos veteranų, kurie prisimins nostalgiškus 90-sius ir mielai paburbės dėl žaidimo perėjimo į first-person atvaizdavimą.

Čia istorija tęsiasi praėjus dar trisdešimčiai metų po Fallout 2 įvykių ir viso 200 metų po atominių bombų nusileidimo. Šį kartą jūs – Slėptuvės nr. 101 (“Vault 101”) Gyventojas, priverstas sprukti į žemės paviršių po to, kai jūsų tėvas niekam nieko nesakęs palieka slėptuvę be Prižiūrėtojo (“Overseer”) leidimo. Šioje žaidimo serijoje jūsų tikslas atsiranda natūraliai: iškilęs į paviršių puolate ieškoti dingusio tėvo, keliaujate po post-apokaliptinį Vašingtono miestą ir smagiai kapojate kiekvieną monstrą, pasitaikiusį jūsų kelyje (jei esate pakankamai aukšto lygio, tinkamų atributų ir tinkamai apsišarvavęs – kitų atveju greičiausiai lavinate sneak sugebėjimą ir stengiatės kiekvieną situaciją spręsti diplomatišku pasikalbėjimu).

Šios žaidimo dalies pokyčiai nepaliko abejingų: 2D grafiką pakeitusi į 3D, ėjimais skirstomą mūštynių rėžimą į realaus laiko kovą ir tarytum leidusi daug giliau panirti į Slėptuvės gyvenimo ypatumus, ši dalis buvo įvertinta ištisais maišais apdovanojimų ir aukščiausiais kritikų balais.

Man asmeniškai Fallout 3 sukėlė beprotiškai daug emocijų. Vien tai, kad pirmą kartą galėjau pamatyti Slėptuvę iš vidaus ir joje palakstyti buvo kažkas TOKIO! Be to, žaidimo istorija prasidėdavo nuo jūsų, kaip personažo, kūdikystės, kol šokinėdamas per įvairius savo vaikystės epizodus išaugdavote iki pat 19 metų amžiaus paauglio/paauglės. Netgi reikėjo laikyti egzaminą, skirtą nustatyti, kuriam Slėptuvės sektoriui labiausiai tinkame pagal savo sugebėjimus! Mano, Fallout istoriją įsimylėjusios žaidėjos sielai tai buvo tiesiog kvėpavimą stabdančios smulkmenos.

Fallout 4

Aš nemoku pasakyti, kaip laukiau šito žaidimo. Dievai mato, laukiu kiekvieno Fallout žaidimo prilipus prie ekrano, tačiau po tokio šedevro, kaip Fallout 3 ir dar įspūdingesnio serijos spin-off’o “Fallout: New Vegas” – jį aptarsime kiek vėliau, kai kalbėsime apie spin-offs – bet kokia Fallout naujiena skambėjo kaip vartai į dar nematytą rojų.

Čia veiksmas vyksta dvejuose laikotarpiuose: praėjus dar dešimčiai metų po trečiosios dalies įvykių ir viso 210 metų po Didžiojo Karo ir atominių bombų nusileidimo, IR ir ir ir IR! Ir DIDŽIOJO KARO DIENĄ, o dievai, man krenta kelnės, ar jūs bent įsivaizduojate, ką tai reiškia po 17-kos metų žaidimo galiausiai pamatyti gyvenimą prieš karą, apie kurį buvai priverstas tik svajoti? Tą šventą laikotarpį, kurio visą žaidimo laiką esate priverstas ilgėtis, nors net niekada jo nematėte?! TIESIOG SAVO NAMUS, KAIP JIE ATRODĖ PRIEŠ UŽKRENTANT BOMBAI? Jei kada pagalvojote, kad aš beprotė, didžiąją dalį savo smegenų greičiausiai praradau klykdama per Fallout 4 video anonso pristatymą.

Taigi, istorija prasideda 2077 metais, Sanctuary Hills miestelyje. Jūs ir jūsų antroji pusė bei jūsų sūnus, kūdikėlis Šonas gražiai sau leidžiate šeštadienio popietę. Prie jūsų durų netrukus prisistato Vault-Tec atstovas, pranešantis džiaugsmingą žinią, kad jūs ir jūsų šeima esate įrašyti į specialų sąrašą žmonių, kurie, karo atveju, turės teisę patekti į specialiai tam paruoštą atominę Slėptuvę Nr. 111 (‘Vault 111″). Ilgai laukti neprireikia: vos po kelių minučių televizijos reporteris praneša apie įvykusią atominę ataką ir jūs su savo šeima nuskuodžiate (galite ir neskuosti – sprogsite kartu su bomba, o ką jūs sau manote?) į Slėptuvę nr. 111, už savo nugarų palikdami dešimtis kaimynų, kurie tokios prabangos negavo. Nesijaudinkite, vėliau dalį jų lavonų rasite ten, kur ir palikote. Kita dalis radiacijos iškeptų zombių pavidalu klajos kažkur pamiestyje.

Pirmą kartą pamatome, kaip sprogsta bombos virš mūsų galvų. Pirmą kartą pamatome, kaip vyko naujų gyventojų priėjimas į slėptuves. Pirmą kartą per visą Fallout žaidimų istoriją savo kailiu patirime tai, ką šis žaidimas nuo mūsų ilgai slėpė: kiekviena Vault-Tec slėptuvė iš tiesų yra socialinis eksperimentas. Apie kiekvieną slėptuvę smulkiau galite perskaityti paspaudę čia.

Taigi, ketvirtoje žaidimo dalyje jus, ar būtumėte vyras-tėvas ar moteris-motina, žaidimas priverčia stebėti savo antrosios pusės nužudymą ir jūsų sūnaus Šono pagrobimą. Į žemės paviršių jūs išsiveržiate siekdami surasti sūnaus pagrobikus ir susigrąžinti savo kūdikį. Na, o toliau aš jums nespoilinsiu, tik pasakysiu tiek: kol prieš savo valią dalyvavote Slėptuvės nr. 111 eksperimente ir buvote užšaldyti kriogeniame gulte, praėjo šiek tiek daugiau laiko, nei jums galėjo pasirodyti.

Ši dalis turi kaip niekad platų laisvo pasaulio ir RPG žanro pojūtį. Žaidimas turi net keletą pabaigų, o net ir jas išpildžius jūsų nuotykiai tęsiasi toliau: Fallout 4 įvedė gyvenviečių statymo naujovę, todėl net ir po pagrindinės istorinės linijos baigimo galėsite metų metus leisti siekdami atstatyti pasaulį į jo buvusį grožį. Na, ar bent jau savo miestelį. Net ir praėjus keturiems metams po žaidimo išleidimo nesu tikra, ar tikrai perėjau viską, ką buvo įmanoma pereiti, ar atradau kiekvieną papildomą misiją, paslėptą turtą ar istorinę liniją.

SPIN-OFF SERIJOS

Fallout: New Vegas

Pagrindinės Fallout istorinės linijos nesekantys žaidimai yra laikomi šios serijos spin-off’ais. Jų, jei neskaitant visokių pinball versijų, būta penki: Fallout New Vegas, Fallout Shelter, Fallout: Tactics, Fallout:Brotherhood of Steel ir paskutinis Fallout serijos leidinys – Fallout 76. Neabejotinai labiausiai pavykusiu ir pralenkusiu net originalų žaidimą laikomas Fallout: New Vegas.

Šios dalies istorija tęsiasi praėjus keturiems metams po trečiosios dalies įvykių, aplink New Vegas, t.y. buvusį Las Vegas miestą. Pagrindinis veikėjas – jūs – šįkart esate kurjeris, dirbantis Mojave Express. Paskutinės (obviously) siuntos pristatymo metu jums peršauna galvą ir atima siuntinį, kuriame buvo platininė mikroschema. Tik per atsitiktinumą likęs gyvas jūs pasileidžiate į užpuoliko paiešką tam, kad susigrąžintumėte savo siuntinį ir pristatymėte jį teisingam gavėjui. Skamba kaip profesionalus siuntų servisas! Kaip ten bebūtų, ši istorija – tik kalno viršūnėlė ir netrukus jūsų nuotykių meniu prasiplėčia taip stipriai, kad prie žaidimo galite nenuobodžiaudami praleisti ištisus mėnesius. Nuotykių pasirinkimas tapo kaip niekad platus ir dėl to, kad žaidime atsirado net keli scenarijai, kurių pasirinkimas galiausiai nulemdavo vis kitokią istorijos pabaigą.


Fallout Tactics: Brotherhood of Steel

Tai 2001 pasirodžiusi Fallout serijos atšaka, daug stipriau orientuota į žaidimo taktikas bei strategijas, nei į istorijos pasakojimo ar bendravimo elementą. Pagrindinis veiksmas čia sukasi apie Brotherhood of Steel , kurios kariu jūs, kaip žaidimo veikėjas, ir patampate bei žaidimo eigoje keliate savo karinį ranką. Atvirai sakant, žaidimas sausokas ir neturi nė pusės tiek žavesio, kiek pirmieji du Fallout serijos žaidimai.


Fallout: Brotherhood of Steel

Itin panašiu pavadinimu pasipuošęs 2004 m. spin-off’as buvo pirmasis Fallout serijos žaidimas, pritaikytas žaidimų konsolėms. Tai, deja, buvo vienintelė gera naujiena, nes pats žaidimas nė iš tolo nebuvo panašus į tai, ką mėgstame Fallout serijose. Čia nebuvo atviro pasaulio, žaidėjas galėjo egzistuoti tik vienoje nedidelėje zonoje, o ją palikęs nebegalėdavo grįžti atgal. Egzistavo tik viena istorija ir jokio, jokio explorinimo džiaugsmo! Žaidimo grafika, valdymas ir istorijos vingiai man asmeniškai primena 2004 m “Shrek 2” žaidimą, o tai TIKRAI nėra geras palyginimas.

Fallout Shelter

Fallout Shelter – pirmasis Fallout žaidimas, skirtas specialiai mobiliesiems įrenginiams. Šiame žaidime jums suteikiama galimybė išpildyti seną Fallout žaidėjo svajoję – tapti Slėptuvės Prižiūrėtoju (“Vault Overseer”)! Iš tiesų tai visiškai paprastas statybų ir resursų rinkimo žaidimas, kuriame bėgant metams atsirado visokių papildomų pramogėlių: nedidelės misijos, leidžiančios palikti savo Slėptuvę, šarvų bei ginklų gamyba ir t.t. Jei kada svajojote auginti skruzdėles akvariume ir niekada neturėjote progos, Fallout Shelter yra žaidimas JUMS. Tik nepamirškite užsirašinėti, kuriems tėvams gimė konkretus Slėptuvės Gyventojas (taip, taip, juos ten reikia poruoti, kaip kitaip tikitės išgyventi po žeme?), nes kitaip neišvengsite akward akimirkų miegamuosiuose, kai netyčiomis į juos suvesite porelę giminaičių!

Fallout 76

O buvo taip: ilgus metus kūrusi puikius Fallout serijos žaidimus, įmonė Bethesda nusprendė, kad štai reikia imti ir inovuoti jau tobulą žaidimą, sukuriant jo ONLINE VERSIJĄ… Prakeiktą online versiją žaidimui, kurio visa esybė yra single-player experience momentas. Kas, po velnių, sugalvojo, kad žaidimas, kurio didžiausias malonumas yra tas vienišas, nevilties kupinas mirusio pasaulio tyrinėjimas, turi turėti online versiją? Kodėl?!

Žaidimo kūrėjai grindžia, neva tai labai logiškas sprendimas: štai, iškišote nosį iš Slėptuvės nr. 76, o su jumis iškišo ir krūva kitų Slėptuvės Gyventojų. Kas gi gali būti tikroviškiau, nei realūs žmonės, kuriuos sutinkate post-apokaliptiniame pasaulyje, praėjus vos 25 metams po bombų sprogimo? Argi ne šaunu bus savo mėgstamiausią žaidimą žaisti online su draugais?

Ne, ne, ne ir ne, o prie to dar ir kaip ne. O aš nė nebandžiau būti pesimistė – nusipirkau žaidimą ir turbūt vienintelė tokia naivi vis dar tikėjausi, kad žaidimas bus falloutiškas. Kur ten! Nepaisant dešimčių kitų akivaizdžių žaidimo minusų, štai pagrindinės priežastys, kodėl šis žaidimas man asmeniškai prarado žavesį:

  • Žaidime nėra NPCs: jokie kiti gyvi veikėjai, apart tų, kurie prisijungia online, neegzistuoja. Tai nebūtų jokia problema, jei žaidimo istorija ir kas antras quest’as nebūtų pagrįsti tų neegzistuojančių žmonių paieškomis ir pagalbos šauksmais! Absoliutus entuziazmo naikintuvas: gauni misiją, neva bokšte sėdi užsidariusi Raider’ių vadovė, padarius krūvą užduočių ji tave įsileidžia ir staiga paaiškėja, kad ji – robotas. Cool, fainai, važiuojam toliau: penkios kitos misijos, kuriose suteikiama viltis, jog tuščioje mirties dykynėje tavęs dar kažkas laukia – surprise, robotai. Jau nekalbu apie tai, kad iš didžiausio RPG žaidimo atimamas pasirinkimo bendraujant elementas. Neįdomu, žudo smalsumą ir visiškai neįtraukia.
  • Visa žaidimo prasmė, kurią atradome patirdami nuotykius savo vienatvėje yra užgriūnama internetinių anonimų realybės. Žaidimas, kadaise turėjęs gilią istoriją, staiga tampa grindinimo ir levelių kėlimo lenktynėmis, kur stipriausias idiotas tave nušluos nuo žemės vienu nuhackintos bazukos šūviu. Ir pateabagins, žinoma.
  • Žaidimo kūrėjai nė neslepia, kad Fallout 76 dar ilgus metus bus savotiškoje beta versijoje. Nepaliaujamai kartodami, kaip labai jie laukia komentarų ir pasiūlymų iš savo auditorijos, Bethesda leidžia sau išleisti absoliučiai nepabaigtą žaidimą. Už kurį aš mokėjau 60+ eurų!

Žaidimas yra neįtikėtinai nuobodus, techniškai brokuotas, o jo išleidimas ir reklaminė kampanija nulėmė greičiausiai didžiausią Bethesda nuosmukį. Įmonė ne tik neišpildė nė vieno pažado, bet daugeliu atveju ir absurdiškai apsimelavo. Iki šiol žadama, jog žaidime nebus mokamų paslaugų / microtransactions, nors jos JAU egzistuoja. Šimtus kainuojantys kolekciniai žaidimo atributai į juos nusipirkusiųjų namus atkeliauja tragiškos kokybės arba ne tokie, kokiais buvo išreklamuoti. Net ir paskutiniame (ir viename iš pirmųjų po ilgos tylos!) interviu Bethesda vadovas tekartojo, kad žaidimas pasileido puikiai ir jį žaidžia milijonai žmonių, kai elementari statistika rodo, jog žaidžiančiųjų net rudenį geriausiu atveju buvo apie milijoną.


*
Nenorom tenka pripažinti, kad šiuo metu “Fallout” vardas nežiba visu gražumu. Paskutinysis 76 spin-off’as tapo juodąja dėme Bethesda kompanijos istorijoje ir turbūt dar ilgam laikui užsilipdė prastos reputacijos etiketę. Viliuosi, kad tai “tik” spin-off’as ir po kelių metų it medus sielą paglostys įprastas žaidimo variantas. Vis tik negaliu sugalvoti jokio kito žaidimo, kitos serijos, kuri prilygtų tam, kuo man tapo Fallout.






Liked it? Take a second to support Agne Juskenaite on Patreon!