Viena iš egzistuojančių teorijų, kodėl lietuviai šiek tiek lėčiau prisijaukina komiksų skaitymo kultūrą, yra tai, jog mes neturime lietuviško super-herojaus.

Viena iš egzistuojančių teorijų, kodėl lietuviai šiek tiek lėčiau prisijaukina komiksų skaitymo kultūrą, yra tai, jog mes neturime lietuviško super-herojaus. Vakarų kultūros komiksų personažai yra sukurti pagal amerikietiškas vertybes, jų istoriją ir itin glaudžiai siejasi su vakarietiškomis aktualijomis, su kuriomis mums, rytų europiečiams, ne visuomet lengva tapatintis. Ir nors tai, žinoma, nėra pagrindinė priežastis neturėti galingos komiksų kultūros, galbūt atradus tvirtą lietuvišką personažą ir jo istoriją, mūsų šalis komiksus pamiltų savaip?

Tačiau kas aktualu lietuviams? Stebint mūsų kultūrines išraiškas kine bei populiariojoje kultūroje peršasi išvada, jog vis dar eikliai jojame ant sovietinių kančių žirgo arba šokame į kardinaliai priešingus vandenis, dažnai pasireiškiančius pigiomis, vulgariu humoru persunktomis komedijomis. Su kiekvienu nauju tokio pobūdžio „kūriniu“ Lietuvos kultūra primena iš po 18 metų tėvų priespaudos išlindusį paauglį, kuriam baisiai maga rėkti „seksas“, kas buvo taip draudžiama visus tuos priespaudos metus.

Tačiau kalbant apie lietuvišką komiksų kultūrą, ji, nors ir ne pirmo ryškumo, tačiau stabiliai auga dėka dešimčių menininkų. Lietuviško superherojaus ieškoma tiek skulptūroje, tiek dailėje, tiek literatūroje.

KOKIE SUPERHEROJAI JAU DABAR PUOŠIA LIETUVĄ?

“Žmogus – Konkorėžis (Aut. Lukas Šiupšinkas)

Savo lietuviško superherojaus versiją neseniai pristatė menininkas Lukas Šiupšinskas. Žmogus Konkorėžis – pusiau miesto, pusiau gamtos vaikas, kaip jį pristato menininkas. Anot jo, net ir didžiausi mūsų šalies miestai – žali, mes dažnai susiliejame su gamta, taip toliau ir panašiai. Ar žmogus-kankorėžis galėtų tapti tikrą lietuvį atspindinčiu herojumi, kovojančiu su neteisybe ir savo dygliais užbadančiu net ir mažiausią nusikaltėlį? Galbūt taip, galbūt ir ne, kitas klausimas – ar lietuviškas herojus turėtų kovoti su nusikalstamumu taip, kaip tai daro amerikietiškasis Supermenas?

Ne kartą lietuviško herojaus paieškos bandė remtis baltų mitologija – dar prieš porą metų išleista Ingos Navickaitės knyga „Super Duper“ pristatė šaunių lietuviškų herojų idėjų, atrastų nupūtus dulkes nuo senų mitologinių lobynų. Mintis remtis mitologija, siekiant sukurti superherojų, nė kiek ne nauja – pradedant skandinaviškuoju Thor’u, kur mitologija išties tiesioginė, ir baigiant netgi pačiu Batman’u, kurio įvaizdyje galima rasti stulbinamai daug panašumų į velnią ar demoną. Tuo tarpu Inga savo kūryboje mitologines būtybes įspraudė į lateksinius superherojų kostiumus ir pavertė ypatingų galių turinčiais atletiniais herojais, savo priešistorę grindžiančiais baltų kultūra.

“Žmogus – Vielabraukis” (Aut. Jonas Trukanas)

Viena tikrai originali ir lietuviška idėja, apsireiškusi kine – tai Jono Trukano filmas „Žmogus – Vielabraukis“. Tai istorija apie mechaniką, kuris nusprendė tapti superherojumi, kad išglebėtų savo mylimus troleibusus nuo išnykimo – Vilniaus troleibusų parką perpirkus naujam investuotojui ketinama įprastus troleibusus pakeisti naujomis, bepilotėmis transporto priemonėmis. Tai – didžiulio tarptautinio įvertinimo susilaukęs filmas, kurio sėkmė Lietuvoje, mūsų manymu, galėjo nuskambėti tikrai garsiau. Žinoma, galbūt herojus šiek tiek vienkartinis ir ištisų dešimtmečių savo istorijomis neužpildytų, tačiau nepaisant to – puikus, originalus ir išties lietuviškas.

Aktyviems komiksų mėgėjams žinomo lietuviško istorinio komikso „Leičiai“ autorius Tomas Mitkus lietuviško herojaus ieško valstybės istorijos gilumose. Lietuvos istorija – dar viena tema, kurioje lietuvių kūrėjai neretai atranda įkvėpimą, tad kodėl gi čia nesitikėti ir lietuviško herojaus pamatų? Pats komiksas, beje, yra sukurtas siekiant itin tiksliai atvaizduoti to meto Lietuvos gyvenimo detales ir yra vienintelis šiuo metu leidžiamas lietuviškas periodinis komiksų leidinys.


Bene žinomiausia pavardė populiariųjų komiksų sąraše – Miglė Anušauskaitė – savo komiksais puošia Šiaurės Atėnus, yra išleidusi ne vieną komiksų knygą, o kai kuriems iš pirmo žvilgsnio netgi primena Sarah Andersen.  Jos naujausia grafinė knyga – DR.KVADRATAS – susilaukė metų knygos titulo ir, anot pačios autorės, netikėtai didelių skaitytojų simpatijų.


Šalia Miglės norisi paminėti ir Gerda Jorda – kartu merginos turi išleidusios bendrą grafinį kūrinį, o pati Gerda – 90ųjų vaikams skirtą knygą „Gertrūda“.


Taip pat norėtume pridėti ir dar keletą kitų pavardžių, tačiau jas palikime skaitytojų vaizduotei: kokius lietuviškus autorius, grafinės literatūros kūrėjus pridėtumėte į šį sąrašą? Na, ir žinoma, koks gi jūsų akyse galėtų būti tas lietuviškas superherojus?

Liked it? Take a second to support GeekPropaganda on Patreon!